Jau­nos spe­cia­lis­tės Tel­šių li­go­ni­nę pa­si­rin­ko dėl pui­kių dar­bo są­ly­gų ir mo­ty­vuo­jan­čio per­so­na­lo

Re­gio­ni­nė Tel­šių li­go­ni­nė – pa­klau­si gy­dy­mo įstai­ga at­lik­ti pra­kti­ką įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tams. Stu­den­tai čia vi­sa­da lau­kia­mi, at­sa­kin­gai ap­mo­ko­mi, o dar di­des­nis džiaugs­mas li­go­ni­nės per­so­na­lui, kai jau­ni spe­cia­lis­tai po stu­di­jų su­grįž­ta į li­go­ni­nę dirb­ti.

Tel­šių li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riu­je to­kių dar­buo­to­jų – ne vie­na. Dirb­ti re­gio­no li­go­ni­nė­je jau­nos aku­še­rės tei­gė nu­spren­du­sios dėl pui­kių dar­bo są­ly­gų ir mo­ty­vuo­jan­čių ko­le­gų.

Sten­gia­si pri­trauk­ti spe­cia­lis­tų

Kaip sa­kė Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas To­mas Lū­ža, Tel­šių li­go­ni­nė­je ku­rį lai­ką trū­ko aku­še­rių. Su šia pro­ble­ma, anot gy­dy­to­jo gi­ne­ko­lo­go, su­si­du­ria ir ki­tos re­gio­nų li­go­ni­nės. Prit­rauk­ti jau­nų spe­cia­lis­tų sky­riaus ve­dė­jas ban­do bend­ra­dar­biau­da­mas su aukš­tų­jų mo­kyk­lų va­do­vais, skaitydamas pa­skai­tas Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gy­to­jams, da­ly­vau­da­mas uni­ver­si­te­tų re­zi­den­tū­ros ba­zių mu­gė­se. Įdė­tos pa­stan­gos da­vė re­zul­ta­tų – per pa­sta­ruo­sius me­tus Tel­šių li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ko­lek­ty­vą pa­pil­dė trys aku­še­rės.

„Džiau­gia­mės, kad prie ko­lek­ty­vo pri­si­jun­gė jau­nos spe­cia­lis­tės, kad jos pa­si­rin­ko mū­sų li­go­ni­nę. Bend­ras per­so­na­lo am­žiaus vi­dur­kis yra aukš­tas, tad la­bai svar­bu į ko­lek­ty­vą priim­ti jau­nų spe­cia­lis­tų, kad ne­kil­tų pro­ble­mų vė­liau. <…>. Aku­še­rės ren­gia­mos Kau­no ko­le­gi­jo­je, tad bend­rau­da­mi su šios aukš­to­sios mo­kyk­los dės­ty­to­ja už­mez­gė­me kon­tak­tą. Ji da­vė bai­gu­sių stu­den­čių są­ra­šą, su­si­sie­kė­me su jo­mis, ir vie­na aku­še­rė pa­no­ro dirb­ti mū­sų li­go­ni­nė­je. Taip čia dar­bą pra­dė­jo Gied­rė. Ki­tos dvi aku­še­rės, Ema ir Lau­ra, mū­sų sky­riu­je at­li­ko ne vie­ną pra­kti­ką stu­di­jų me­tais. Ma­ty­da­mi, kad mer­gi­nos mo­ty­vuo­tos, ga­bios, kom­pe­ten­tin­gos, ne­pa­lei­do­me jų ir ska­ti­no­me grįž­ti dirb­ti į mū­sų li­go­ni­nę“, – pa­sa­ko­jo T. Lū­ža.

Rū­pi­na­ma­si ir jau­nų gy­dy­to­jų pri­trau­ki­mu į gy­dy­mo įstai­gą. Nuo šių me­tų Re­gio­ni­nė Tel­šių li­go­ni­nė pa­tvir­tin­ta Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos bei Or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos re­zi­den­tū­ros ba­ze.

Tai, anot T. Lū­žos, su­telk­to ir ko­ky­biš­ko li­go­ni­nės per­so­na­lo dar­bo re­zul­ta­tas.
„Kad uni­ver­si­te­tas li­go­ni­nę pri­pa­žin­tų re­zi­den­tū­ros ba­ze, bū­ti­na ati­tik­ti tam tik­rus kri­te­ri­jus: at­lik­ti tam tik­rą skai­čių įvai­rių ope­ra­ci­jų, kon­sul­tuo­ti tam tik­rą skai­čių pa­cien­tų ir kt.

Kad pa­siek­tų rei­kia­mų ro­dik­lių, daug dir­bo vi­sa ko­man­da“, – pa­žy­mė­jo Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas.

Ti­ki­ma­si, kad, bend­ra­dar­biau­jant su uni­ver­si­te­tais, į li­go­ni­nę prii­mant gy­dy­to­jus re­zi­den­tus ir in­ter­na­tū­ros stu­den­tus, bus pa­ruoš­ti kva­li­fi­kuo­ti gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai, taip pat – į Tel­šių li­go­ni­nę pri­trauk­ti rei­ka­lin­gi gy­dy­to­jai.

Džiu­gi­na gi­mi­mo lai­mė

Aku­še­rė Gied­rė Rė­vu­tai­tė dar­bą Tel­šių li­go­ni­nė­je pra­dė­jo praė­ju­sių me­tų rug­sė­jį. Mer­gi­na, bai­gu­si stu­di­jas Kau­no ko­le­gi­jo­je, nu­spren­dė grįž­ti į gim­tuo­sius Kur­šė­nus, o ga­vu­si dar­bo pa­siū­ly­mą Tel­šiuo­se daug ne­dve­jo­da­ma su­ti­ko.

„Prak­ti­kų me­tu te­ko su­si­pa­žin­ti su aku­še­rės dar­bu Kau­no kli­ni­ko­se, ki­to­se Kau­no li­go­ni­nė­se. Tos li­go­ni­nės di­de­lės, daug veiks­mo, o vos at­vy­ku­si į Tel­šių li­go­ni­nę, pe­rė­ju­si per ją pa­ju­tau, kaip čia jau­ku ir ge­ra. Ko­lek­ty­vas ne­di­de­lis, bu­vau priim­ta drau­giš­kai, šil­tai. Vis­kas, ko rei­kia, ša­lia. Mo­ty­va­ci­ja ir en­tu­ziaz­mas per vi­są dar­bo lai­ką ne­din­go“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė.

Kal­bė­da­ma apie pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mą Gied­rė sa­kė, kad rin­ko­si tarp aku­še­ri­jos ir slau­gos, ta­čiau aku­še­ri­jos stu­di­jos pa­trau­kė dėl dar­bo po­bū­džio – čia ma­to­mas gi­mi­mo džiaugs­mas. Abe­jo­nių dėl pa­si­rin­ki­mo ne­be­li­ko pra­kti­kų me­tu, kai slau­gos pra­kti­ka vi­sai ne­su­ža­vė­jo, o aku­še­ri­jos – dar la­biau su­do­mi­no.
Šiuo me­tu G. Rė­vu­tai­tė dau­giau­sia dir­ba Nėš­tu­mo pa­to­lo­gi­jos sky­riu­je ir Nėš­tu­mo pa­to­lo­gi­jos die­nos sta­cio­na­re.

„Dirb­da­ma pa­ste­bė­jau, kad nėš­čio­sios lin­ku­sios į kraš­tu­ti­nu­mus. Jei­gu joms vis­kas ge­rai – jos džiau­gia­si mak­si­ma­liai, o jei kaž­kas nu­tin­ka – tai liū­di ir­gi mak­si­ma­liai. Iš jų pu­sės jau­čia­si daug ne­ri­mo, ta­čiau pa­cien­tes vi­sa­da sten­gia­mės nu­ra­min­ti, in­for­muo­ti, at­sa­ky­ti į rū­pi­mus klau­si­mus. Sten­gia­mės įneš­ti kuo dau­giau ra­mu­mos į jų vi­di­nę bū­se­ną“, – kal­bė­jo aku­še­rė.

Daugiau skaitykite „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 54 (2392)