Jau­ni­mas ne­be­tu­ri mo­ty­va­ci­jos spor­tuo­ti. Prastėja sveikatos rodikliai

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais dėl su­ma­žė­ju­sio vai­kų ir paaug­lių fi­zi­nio ak­ty­vu­mo. Lie­tu­vos moks­li­nin­kų at­lik­ti ty­ri­mai at­sklei­džia dar liūd­nes­nę si­tua­ci­ją mū­sų ša­ly­je – pra­stė­ja fi­zi­nio pa­jė­gu­mo re­zul­ta­tai ir svei­ka­tos ro­dik­liai.

Pa­si­do­mė­jo­me si­tua­ci­ja Tel­šiuo­se.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Po ka­ran­ti­no – di­džio­ji da­lis su ant­svo­riu

Krep­ši­nio tre­ne­ris ir fi­zi­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jas Ar­vy­das Ker­paus­kas šiuo­lai­ki­nių vai­kų ir paaug­lių fi­zi­nį pa­si­ruo­ši­mą ver­ti­na vi­du­ti­niš­kai: „Ma­no nuo­mo­ne, vai­kų ir paaug­lių, ku­rie lan­ko spor­to įstai­gas, fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas yra ne­blo­gas. Pras­čiau ver­tin­čiau fi­zi­nį pa­si­ruo­ši­mą tų, ku­rie da­ly­vau­ja tik fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­ko­se ir dau­giau nie­kur ki­tur ne­spor­tuo­ja.“

A. Ker­paus­kas ma­no, jog po ka­ran­ti­no jau­ni­mo fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas pa­ki­to į ge­rą­ją pu­sę. Nors esą dau­gu­ma ir sa­ko, kad si­tua­ci­ja blo­gė­ja, mo­ky­to­jas ra­gi­na ne­pa­mirš­ti, ko­kie vai­kai ir paaug­liai grį­žo į mo­kyk­las tuo lai­ko­tar­piu – di­džio­ji da­lis tu­rė­jo ant­svo­rį. „Ži­no­ma, no­rė­tų­si ge­res­nių re­zul­ta­tų, bet yra sun­ku, kai tiek daug pa­gun­dų – te­le­fo­nai, kom­piu­te­riai, ne­svei­kas mais­tas ir t. t. Jau­ni­mas ne­be­tu­ri tiek mo­ty­va­ci­jos leis­ti lais­va­lai­kį spor­to aikš­ty­nuo­se“, – pa­ste­bi pe­da­go­gas.

Krep­ši­nio tre­ne­ris ir fi­zi­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jas sten­gia­si mo­ty­vuo­ti mo­ki­nius dau­giau ju­dė­ti – per sa­vo pa­mo­kas mė­gi­na įtrauk­ti kuo dau­giau įvai­rių žai­di­mų. Per moks­lo me­tus su­pa­žin­di­na su vi­so­mis spor­to ša­ko­mis. Vi­suo­met re­ko­men­duo­ja spor­to cent­rą ar ki­tą spor­to įstai­gą. Taip pat per fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­kas ska­ti­na mo­ki­nio lais­vę.

„Jau­ni­mui pa­tar­čiau spor­tuo­ti kiek­vie­ną die­ną, nes tai su­ma­ži­na stre­są ir pa­de­da ug­dy­ti so­cia­li­nius įgū­džius. Yra di­de­lė pa­si­rin­ki­mo lais­vė – kiek­vie­nas mo­ki­nys ga­li pri­si­tai­ky­ti sau tin­ka­mą spor­to ša­ką“, – pa­ta­ria A. Ker­paus­kas.

Pa­sak tre­ne­rio, iš­ties trūks­ta di­des­nio tė­vų įsi­trau­ki­mo į vai­kų fi­zi­nį ren­gi­mą: „Tė­ve­liai tu­rė­tų vai­kus ska­tin­ti ir pa­lai­ky­ti, kad jie dau­giau ju­dė­tų. Rei­kia su jais pra­leis­ti dau­giau lai­ko, spor­tuo­ti drau­ge, taip kur­ti ge­res­nius tar­pu­sa­vio san­ty­kius. Re­ko­men­duo­ju vi­siems spor­tuo­ti, nes fi­zi­nis ak­ty­vu­mas yra la­bai svar­bus mū­sų svei­ka­tai.“

Spor­tas – ne tik fi­zi­nio la­vi­ni­mo pa­mo­ko­se

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja Au­re­li­ja Tre­čio­kie­nė tei­gia, jog švie­ti­mo įstai­gos už­tik­ri­na vai­kų fi­zi­nį ak­ty­vu­mą pa­gal Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos pa­tvir­tin­tus bend­ruo­sius ug­dy­mo pla­nus: „Fi­zi­nio la­vi­ni­mo pa­mo­kų skai­čius ski­ria­si pri­klau­so­mai nuo vai­kų am­žiaus. Ug­dy­mo pla­nuo­se 1–8 kla­sėms, III–IV gim­na­zi­jos kla­sėms nu­ma­ty­ta skir­ti po 3 sa­vai­ti­nes fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­kas, o 9–10 kla­sėms, I–II gim­na­zi­jos kla­sėms – po 2 sa­vai­ti­nes pa­mo­kas. Pri­va­lo­mas fi­zi­nio ug­dy­mo pa­mo­kų skai­čius yra vie­no­das vi­so­se mo­kyk­lo­se.“

A. Tre­čio­kie­nė sa­ko, jog per pa­sta­ruo­sius me­tus fi­zi­nio la­vi­ni­mo pa­mo­kų skai­čius di­dė­jo – anks­čiau bu­vo 2, o da­bar yra 3 sa­vai­ti­nės pa­mo­kos. Be fi­zi­nio la­vi­ni­mo pa­mo­kų, mo­kyk­lo­se mo­ki­niams taip pat siū­lo­mi spor­to kryp­ties ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo už­siė­mi­mai: spor­to bū­re­liai, šo­kių pa­mo­kos ir ki­ta ak­ty­vi veik­la. Dau­ge­lis švie­ti­mo įstai­gų da­ly­vau­ja įvai­rio­se jud­ru­mo ak­ci­jo­se, ska­tin­da­mos mo­ki­nius dau­giau ju­dė­ti.

Už mo­kyk­los ri­bų gau­sią spor­to ša­kų pa­siū­lą vai­kams tei­kia Tel­šių spor­to ir rek­rea­ci­jos cent­ras, taip pat ki­ti ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo tei­kė­jai, siū­lan­tys įvai­rias spor­to veik­las, to­kias kaip fut­bo­las, ka­ra­tė, krep­ši­nis ir kt.

Pa­sak A. Tre­čio­kie­nės, šian­dien vis daž­niau gir­di­me apie pa­sy­vų vai­kų lais­va­lai­kį – daug lai­ko pra­lei­džia­ma prie mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, plan­še­ti­nių kom­piu­te­rių ir te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų.

Nors mo­kyk­la ska­ti­na ak­ty­vu­mą, la­bai svar­bus vaid­muo ten­ka ir šei­mai. „Tė­vai ga­li ne tik pa­ska­tin­ti, bet ir įskie­py­ti vai­kams svei­kos gy­ven­se­nos ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ver­ty­bes. Kas­die­nė­je ru­ti­no­je net ir ma­žos ak­ty­vu­mo įtrau­ki­mo pa­stan­gos ga­li da­ry­ti tei­gia­mą po­vei­kį vai­ko svei­ka­tai. Svar­bu su­pras­ti, kad vai­kai no­rės dau­giau spor­tuo­ti ir ju­dė­ti, jei sa­vo ap­lin­ko­je ma­tys ge­rus pa­vyz­džius ir su­lauks ar­ti­mų­jų pa­lai­ky­mo. Mo­kyk­la yra pa­si­ren­gu­si pri­si­dė­ti prie svei­kos ir lai­min­gos kar­tos ug­dy­mo, ta­čiau bū­ti­nas vi­sų – ir šei­mos, ir bend­ruo­me­nės – in­dė­lis“, – bai­gia po­kal­bį A. Tre­čio­kie­nė.

Vie­ni spor­tuo­ja, ki­tiems trūks­ta mo­ty­va­ci­jos

Vi­ta­li­ja Riš­kie­nė, daug me­tų dir­ban­ti vai­kų neu­ro­lo­ge ir paaug­lių ir vai­kų psi­chiat­re, tvir­ti­na, jog bend­ros po­pu­lia­ci­jos vai­kų ir paaug­lių fi­zi­nį ak­ty­vu­mą ver­tin­ti yra sun­ku.

„Pas gy­dy­to­jus vai­kai pa­ten­ka dėl svei­ka­tos pro­ble­mų: neu­ro­lo­gi­nių, psi­chi­nių, el­ge­sio ir emo­ci­jų, au­tiz­mo, pri­klau­so­my­bių ir t. t. Ga­li­ma iš­skir­ti dvi gru­pes. Vie­ni vai­kai nuo­lat spor­tuo­jan­tys, ku­rių svei­ka­tos su­tri­ki­mai ne­sie­ja­mi su fi­zi­nio ak­ty­vu­mo trū­ku­mu. Ma­lo­nu gir­dė­ti, kad jie daug me­tų lan­ko spor­to, šo­kių ir ki­tus ak­ty­vu­mo rei­ka­lau­jan­čius už­siė­mi­mus, sie­kia re­zul­ta­tų. Ki­tai gru­pei trūks­ta mo­ty­va­ci­jos už­siim­ti bet ko­kia fi­zi­ne veik­la, vi­saip sten­gia­si veng­ti da­ly­va­vi­mo net fi­zi­nio la­vi­ni­mo pa­mo­ko­se. Jų po­pa­mo­ki­nė veik­la – tai gu­li­nė­ji­mas ir mė­ly­no­jo ek­ra­no įren­gi­niai (te­le­fo­nas, kom­piu­te­ris, te­le­vi­zo­rius ir kt.). To­kie vai­kai daž­niau tu­ri el­ge­sio ir emo­ci­jų su­tri­ki­mų, sun­kiai su­kau­pia dė­me­sį, ne­su­ge­ba su­val­dy­ti pyk­čio, ag­re­sy­vu­mo, ne­lan­ko mo­kyk­los, ma­ni­pu­liuo­ja, si­mu­liuo­ja li­gas, drau­gai tik vir­tua­lio­je erd­vė­je, su­tri­kę jų so­cia­li­niai san­ty­kiai. Daž­niau­siai to­kie vai­kai nie­ko ne­no­ri, jų nie­kas ne­do­mi­na. Nuo anks­ty­vos vai­kys­tės jie įpran­ta leng­vai gau­ti tai, kas ge­riau­sia, be jo­kių pa­stan­gų, te­ro­ri­zuo­ja tė­vus. Ne­tu­ri mo­ty­va­ci­jos fi­zi­niam ak­ty­vu­mui. Jei­gu rei­ka­lin­ga spe­cia­li pa­gal­ba – siun­čia­mi rea­bi­li­ta­ci­jai“, – kal­ba me­di­kė.

V. Riš­kie­nė džiau­gia­si, kad vis dau­giau at­si­ran­da spor­to klu­bų, ku­riuo­se dir­ba ge­ri spe­cia­lis­tai – vai­kai ir paaug­liai tu­ri ga­li­my­bę už­siim­ti mėgs­ta­ma fi­zi­ne veik­la. Ta­čiau pa­ste­bė­jo, kad fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas silp­nes­nis mer­gi­nų, nors jos tu­ri ga­li­my­bę lan­ky­ti mankš­tas, šo­kių pa­mo­kas, jo­gos už­siė­mi­mus. Daž­niau­sios su­tin­ka­mų pa­cien­tų pro­ble­mos – stu­bu­ro pa­to­lo­gi­jos, nu­ga­ros skaus­mai, ne­tai­syk­lin­ga lai­ky­se­na.

„Vis daž­niau vai­kai lan­ko ba­sei­ną, va­žiuo­ja dvi­ra­čiais ir pės­čio­mis ei­na į žy­gius. Ir, ži­no­ma, vis­kas pir­miau­sia pri­klau­so nuo po­žiū­rio į fi­zi­nį ak­ty­vu­mą šei­mo­je. Jei nė­ra mo­ty­va­ci­jos – vi­sa­da ran­da­ma pa­si­tei­si­ni­mų, kad per ma­ža spor­to ša­kų pa­siū­la, trūks­ta lai­ko, bran­giai kai­nuo­ja, daug už­duo­ta pa­mo­kų ir kt.“, – pa­žy­mi gy­dy­to­ja.

Kaip te­ra­pi­ją vai­kų neu­ro­lo­gė ir paaug­lių ir vai­kų psi­chiat­rė vi­sa­da pir­miau­sia siū­lo di­din­ti fi­zi­nį krū­vį – įvai­rūs šo­kių už­siė­mi­mai, mankš­tos, pri­tai­ky­ti tai­syk­lin­gas ju­de­sio, sė­dė­ji­mo, mie­go po­zas. Kuo ma­žiau ski­ria me­di­ka­men­tų mal­šin­ti skaus­mui. Dė­me­sys yra ski­ria­mas ir tin­ka­mai mi­ty­bai.

„Kaip ma­lo­nu bū­na iš­girs­ti, kad po­kal­bis ne­nuė­jo vel­tui, at­si­ra­do no­ras fi­zi­niam ak­ty­vu­mui. Pa­ta­riu vi­sa­da ir tė­vams įsi­jung­ti į bend­rą veik­lą – pa­ge­rė­ja kon­tak­tas su vai­ku. Tą ge­riau­siai pra­dė­ti jau anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je – sa­vo pa­vyz­džiu įskie­pi­jant ju­dė­ji­mo nau­dą“, – sa­ko V. Riš­kie­nė.

Skai­ty­to­jų nuo­mo­nė so­cia­li­nia­me tink­le

Feis­bu­ko „Tel­šių ŽI­NIŲ“ pa­sky­ro­je pa­klau­sė­me ir skai­ty­to­jų nuo­mo­nės: ar vai­kų ir paaug­lių fi­zi­nis ak­ty­vu­mas yra su­ma­žė­jęs?

Ko­men­ta­to­riai to­kiai ten­den­ci­jai pri­ta­rė.

„La­bai su­ma­žė­jo. Per kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas ne­be­li­ko iš­tver­mės tes­tų. Šuo­lius į to­lį vi­sai pa­mir­šo – bai­gia žo­lė­mis ap­žel­ti“, – ra­šo Dai­va Po­ciū­tė.