Išskirtinis pokalbis su konsultantu iš Ukrainos A. Cvetkovu – kodėl farmacijos laboratoriją statys Telšiuose

„Po Tarybų Sąjungos žlugimo Ukraina gavo palikimą – pakankamai galingą farmacijos pramonę, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo A. Cvetkovas. 

– Bet šis galingumas buvo tik buvusios Sąjungos lygiu: pagamindavome daugiausiai medikamentų, tačiau asortimentas buvo labai ribotas. Palyginti su Europos ir pasaulio standartais – mūsų farmacija vis dar yra primityvi.“ Pašnekovo teigimu, ištrūkusi iš Sovietų Sąjungos jungo, Ukrainos valdžia vieną iš pirmųjų prioritetų iškėlė farmacinės pramonės vystymą. Todėl šiandien tarp kitų postkomunistinių šalių yra šios srities lyderė. „Ukraina pirmoji iš buvusios Sąjungos valstybių kaip pilnateisė narė įstojo į tarptautinę organizaciją PIC/S (The Pharmaceutical Inspection Convention and Pharmaceutical Inspection Co-operation Scheme), – sakė A. Cvetkovas. – Į šią organizaciją įeina daugiau kaip 50 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva.“

Tiek Ukraina, tiek Lietuva, anot pašnekovo, yra vienodai suinteresuota kokybiškų, efektyvių ir palyginti pigių medikamentų gamyba. Tačiau Ukraina neturi tokių galimybių kaip Lietuva, nes nėra Europos Sąjungos narė ir negali pasinaudoti jos skiriama parama. „Farmacijos gamybos cikle vienas iš svarbiausių ir pirminių elementų yra vaistų sukūrimas, naujų formulių tyrimas, technologijų pritaikymas, naujų gydymo protokolų kūrimas, – kalbėjo A. Cvetkovas. – Tai ekonomiškai labai brangiai kainuojantis malonumas, kuris atsiperka tik po daugelio metų. Mūsų mokslinė, verslo bei humanitarinė užduotis – Lietuvoje, pasinaudojant ES parama, pastatyti farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratoriją, kuri kurtų šiuolaikiškas vaistų formules, jas tirtų ir išbandytų. Mes neišradinėsime iš naujo dviračio, bet iš žinomų medicininių preparatų, pasitelkdami naujausius pasiekimus farmacijos mokslo srityje, kursime naujas vaistų kombinacijas, dozavimą, naujas vaistų formas, kurias organizmas lengviau įsisavintų.“

„Prieš metus į svečius mus pakvietė Lietuvos ambasada Ukrainoje, – pasakojo svečias. – Tuomet sulaukėme pasiūlymo bendradarbiauti dėl bendros laboratorijos, kurioje būtų kuriami ir išbandomi vaistai, pastatymo ir įrengimo.“ Nuo tada buvo rengiami dokumentai ES paramai gauti. Galiausiai po ilgo derinimo, ekspertizių šiandien yra preliminarus pritarimas, kad šis projektas bus įgyvendintas būtent Telšiuose.

„Laboratorija, apie kurią mes šiandien kalbame, kurs inovatyvius vaistus nuo tuberkuliozės, – teigė ukrainietis. – Ši liga – socialinė problema. Mažiau išsivysčiusiose šalyse ji stipriai progresuoja. Europoje šios ligos beveik nėra. Kaip žinome, poreikis skatina pasiūlą. Kadangi europiečiams tuberkuliozės didelės grėsmės nėra – tai ir vaistų kovoti su šia liga Europos farmacinės gamyklos negamina.“ Pašnekovo teigimu, tokie vaistai gaminami Rusijoje, Ukrainoje, maža dalis – Baltarusijoje. Tačiau jie neužpildo viso rinkos poreikio. Didelis kiekis vaistų nuo tuberkuliozės pagaminamas Indijoje bei kitose Rytų šalyse. Bet jos nėra PIC/S narės ir jų gaminama produkcija neatitinka tarptautinių kokybės reikalavimų. Kad būtų galima įvežti vaistus iš šių šalių, tenka pereiti varginančias bei brangias gaminių ekspertizės, kokybės reikalavimų procedūras. Todėl labai nedidelė dalis Indijos ir kitų Tolimųjų Rytų šalių farmacinių gamyklų ryžtasi tokiam žingsniui.

„Savo projektus mes teikėme pagal ES Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Intelektas LT+“, – pasakojo A. Cvetkovas. – Kartu su Jūsų rajono specialistais paruošėme ir pateikėme paraišką bei verslo planą finansavimui gauti. Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad mūsų projektas pateko tarp trijų geriausiųjų iš daugiau nei 200 pateiktų projektų. Gavome pritarimą ir gruodžio mėnesį pasirašėme sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra dėl projekto finansavimo. Dabar reikia pasiraitoti rankoves, parengti techninį planą ir pradėti laboratorijos statybą.“

Ukrainietis teigė, jog jų verslo plane yra numatyti 2 etapai. Pirmajame bus pastatyta farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorija, kuri labiau bus mokslinės pakraipos, t. y. kurs inovatyvius vaistus. Antrasis etapas – tai sukurtų vaistų gamyba. „Mes taip pat norime Telšiuose pastatyti ir farmacinę gamyklą, kuri pramoniniu būdu gamintų kelių grupių medikamentus, taip pat ir antibiotikus nuo tuberkuliozės, – kalbėjo A. Cvetkovas. – Pirmajame etape numatome įdarbinti apie 15 mokslinių darbuotojų (dar tiek pat pagalbinio personalo, – red.). O pačioje gamykloje bus sukurta apie 80 darbo vietų.“

Pašnekovas sakė, kad jam labai norėtųsi, jog didžioji dalis laboratorijos darbuotojų būtų specialistai iš Telšių. Bet Žemaitijos sostinė, kaip ir visa Lietuva, neturi farmacinių vaistų gamybos tradicijų. „Yra jaunimas, kuris seka dinamiškai besivystantį farmacinės ekonomikos sektorių, – tvirtino A. Cvetkovas. – Daug telšiškių siekia aukštojo universitetinio išsilavinimo farmacijos srityje. Taip pat pradėjome derybas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis dėl naujų specialistų paruošimo. Aišku, norime atsivežti ir keletą puikios kvalifikacijos specialistų iš Ukrainos, kurie perduos patirtį, pamokys čia pradėjusius dirbti jaunus farmacininkus.“

„Šį klausimą tenka labai dažnai išgirsti, – prisipažino A. Cvetkovas. – Visų pirma – todėl, kad tai Telšių rajono valdžios atstovai pirmieji atvažiavo į Ukrainą susitikti su mumis. Jie pirmieji parodė iniciatyvą bendradarbiauti. Antra – kada mes pirmą kartą apsilankėme Žemaitijoje, mes pamilome Jūsų kraštą, žmones. Pajutome atvirumą, nuoširdumą, susidomėjimą, norą bendradarbiauti bei skaidriomis sąlygomis padėti. Kad ir kaip būtų gaila, tačiau iš Ukrainos valdžios tokios pagalbos ne visada pavyksta sulaukti. Tai patvirtina šiuo metu vykstantys procesai Ukrainoje. Ne visuomet mūsų valdžia atstovauja tautos interesams. Ir šiandien Ukrainos tautai tai nebepatinka. Todėl žmonės nori parodyti, kad būtent jų rankose yra tikroji valdžia.“

Svečias sakė, kad pajuto, jog Žemaitijoje yra reali galimybė dirbti. O ar sulaukė pagalbos iš mūsų vietos valdžios? A. Cvetkovas atsakė: „Jei nebūtų buvę pagalbos – nebūtų sėkmingas ir mūsų projektas. Manau, tam ir yra valdžia – paprasčiausiai ji dirba savo darbą. O jos rezultatus šiandien matome.“

Paraišką farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijai įkurti teikė pernai Telšiuose įsteigta UAB „Escolit“. Bendrovės direktore paskirta Telšių apskrities verslo inkubatoriaus vadovė Virginija Jasevičienė. Moteris teigė, kad įmonės steigėjai yra trys ukrainiečiai, ji ir vaistų gamintoja UAB „Aconitum“. UAB „Escolit“, anot V. Jasevičienės, įkurta dėl to, kad verslininkai iš Ukrainos neturi galimybės nuolat būti Lietuvoje. O teikiant paraišką ES paramai gauti, reikia nuolat derinti, tikslinti dokumentus. Tam tikslui įmonėje įdarbinti du darbuotojai, kuriems už vieną darbo valandą mokama po 6 Lt.

Kasmet pasaulyje nuo tuberkuliozės miršta apie 2 milijonus žmonių. Ši problema labai aktuali Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse. Jose viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų – tuberkuliozė. Naujų vaistų nuo šios ligos jau kuris laikas nesukuriama. Šiuo metu taikomas gydymas trunka ilgai ir sukelia daug pašalinių reiškinių. Dėl to UAB „Escolit“ ir siekia įkurti farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratoriją, kurioje kurtų inovatyvius vaistus nuo tuberkuliozės.

UAB „Escolit“ verslo plane yra numačiusi produktų realizavimo planus ir rinkas. Įmonės pradinė tikslinė rinka – Ukraina. Ši rinka pasirinkta dėl kelių aspektų. Pirma – tai didelė rinka, kurios dydis apie 60 mln. Lt, UAB „Escolit“ planuoja užimti mažiausiai ketvirtadalį šios rinkos. Antra – Ukrainoje artimiausiu metu numatomi vaistų rinkos reguliavimo pakeitimai, griežtėja reikalavimai gaminamai produkcijai, o šiuo metu beveik nėra tiekėjų, siūlančių atitinkamos kokybės produktus. Trečia – UAB „Escolit“ akcininkai puikiai pažįsta Ukrainos farmacijos rinką, todėl sumažėja rizika, susijusi su produktų įvedimu į naują rinką. Ir galiausiai ketvirta – Ukrainos rinkoje įsitvirtinusi įmonė planuoja plėstis į kitų NVS šalių – Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano – rinkas. Bendrovė planuoja visus sukurtus vaistus eksportuoti. Planuojama eksporto apyvarta – iki 20 mln. Lt per metus.

Laboratorijos statybos darbų pradžia numatoma šių metų gegužės mėn.