Nuo 2010-ųjų Plungėje rengiama fotobienalė. Kas dvejus metus bienalės organizatoriai temine „ašimi“ pasirenka užsienio šalį – garbės svečią ir kviečia susipažinti su jos fotografijos scena bei lietuvių fotografais, kuriančiais su ta šalimi susijusiomis temomis. Lapkričio 4-osios pavakare Plungės Mykolo Oginskio dvaro žirgyne atidaryta jau septintoji fotobienalė, skirta Ukrainai. Su viltį žadinančiu pavadinimu – „Ukraina: vilties šviesoraštis“.
Jolanta VASILIAUSKIENĖ
Unikali galimybė pamatyti fotografijas pirmą kartą
Atidarymo pradžioje Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė susirinkusiesiems priminė, jog pirma fotobienalė buvo skirta Rusijos fotografijai pristatyti, antra – Kinijai, trečia – Prancūzijai, ketvirta – Japonijai, penkta – Amerikai, šešta – Lietuvai. Ir šiųmetė – Ukrainai. Daugeliui turbūt kilo mintis, jog tema pasirinkta ne atsitiktinai, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas. Tačiau projekto vadovas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas Darius Vaičekauskas patikino, kad šių metų Plungės fotobienalė jau buvo planuojama praėjusių metų pabaigoje ir vasarį prasidėjęs karas nebuvo priežastis surengti bienalę, skirtą būtent Ukrainai.
Parodos kuratorius džiaugėsi, kad fotobienalės tradicija tęsiasi, kad Žemaitijoje yra toks didelis fotografijai skirtas renginys, kurį jau drąsiai galima vadinti festivaliu, kad sugebėta išeiti iš kelių erdvių ir išplėsti bienalės parodas po Plungę. „Šiandien turime 9 vietas, 10 parodų, kurios skirtos Ukrainai. Tema gal ir nelinksma, tačiau bienalės pavadinimas „Ukraina: vilties šviesoraštis“ reiškia, kad nekalbame vien tik apie tai, kas liūdna, bet kad žiūrime su viltimi ir mintimi, kad tos baisybės greitai baigsis, žmonės grįš į savo namus ir Ukraina vėl žydės. Galbūt dar labiau nei prieš tai“, – kalbėjo D. Vaičekauskas. Pasak jo, Lietuvos fotomenininkų sąjunga su ukrainiečių fotografija dirba ne tik nuo šių metų pradžios. Pats parodos kuratorius su ukrainiečių fotomenininkais dirba šešerius metus. Per tą laiką buvo daug bendravimo, draugystės, lietuvių fotografijos pristatymų Ukrainoje, ukrainiečių fotografijos pristatymų Lietuvoje.
Nors prasidėjęs karas ir nepaskatino šių metų fotobienalės paskirti Ukrainai, tačiau, D. Vaičekausko žodžiais tariant, tai lėmė, kad daug parodų – naujos, fotografuotos šiuo metu, tai, ką fotomenininkai, fotografai fiksuoja dabar. O tai reiškia, kad plungiškiai turi unikalią galimybę kai kurias parodas pamatyti pirmą kartą. „Yra viena įdomi istorija. Laikrodinėje-bibliotekoje eksponuojama Anos Melnikovos paroda, kuri turėjo būti atidaryta vasario 24 dieną. Kaip pasakojo autorė, vasario 23 dieną ji eksponavo parodą Charkive, nusipirko vyno, ruošėsi kitai dienai parodos atidarymui ir… tą rytą prasidėjo karas. Paroda, be abejo, neįvyko. Mano pasiūlymas Anai buvo – pabandyti atsivežti ir pristatyti parodą Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad mums pavyko tai padaryti. Ši paroda – originalūs darbai, atkeliavę iš Charkivo per Vokietiją pas mus į Lietuvą, į Plungę. Tad turime unikalią galimybę pamatyti parodas, turinčias skaudžią ir savotiškai įdomią istoriją“, – pasakojo D. Vaičekauskas.
Tarp fotobienalės atidarymo dalyvių buvo galima išvysti ne tik plungiškių, bet ir atvykusiųjų iš toliau. Parodoje apsilankė Lietuvos fotografijos tyrinėtoja, menotyrininkė Agnė Narušytė, poetas, eseistas, dramaturgas Rolandas Rastauskas. Taip pat du fotografai – Artūras Šeštokas ir Virgilijus Skuodas, kurių darbai pristatyti fotobienalėje. Į bienalės atidarymą atvyko ukrainietis Valentinas Odnoviunas. Tiesa, kaip sakė D. Vaičekauskas, svečias fotografiją studijavo Lietuvoje, tad save laiko Lietuvos fotografu. Beje, tą patį vakarą V. Odnoviunas fotografijos gerbėjus, fotografus kvietė į paskaitą, kurioje kalbėjo apie Lietuvos ir Ukrainos fotografijos ryšius, bendras istorijas. „Turiu porą atradimų apie ukrainiečius, kurie gyveno Lietuvoje, bet apie juos fotografijos srityje niekas nežino. Gal bus įdomu sužinoti ir pažiūrėti į ukrainietį, kuris kalba lietuviškai“, – intrigavo svečias.
„Lietuva, Plungė ir Ukraina. Atrodo, kažkada buvome viena valstybė, dabar esame dvi atskiros valstybės. Kažkas kariauja, mes tik nuotraukas žiūrime. Manau, kad nuotraukose pamatysime tai, ką jaučia ukrainiečiai, pasižiūrėsime, kuo jie gyvena, ir nuoširdžiai pasidžiaugsime, kad mes gyvename gerai, kad galime jiems padėti. Čia bus atskleista daug skausmo ir daug vaizdų, kurie įstrigs mūsų širdyse“, – susirinkusiesiems kalbėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas.
Fotografijose – skaudi tiesa
Kaip ir minėta, šių metų fotobienalėje – devyniose Plungės erdvėse – eksponuojama 10 parodų.
M. Oginskio rūmų žirgyne eksponuojama fotografo Aleksandro Zakletskio fotografijų paroda „Karo geometrija“. „Šios nuotraukos yra liudininkės blogio kūrimo, net neturint taktinio tikslo, o vien dėl pačios tokio poelgio galimybės“, – šitaip apie savo parodą sako autorius.
Žirgyne taip pat pristatoma grupinė Ukrainos fotografų paroda „Photography4Peace“ („Fotografija už taiką“), gimusi šių metų pradžioje Klaipėdoje kaip palaikymo akcija karo pasekmes patiriantiems fotografams Ukrainoje.
Kaip jau minėta, laikrodinėje-bibliotekoje eksponuojama A. Melnikovos fotografijų paroda „Miestas be pavadinimo“. Šios parodos projektas, atliktas tradicine, analogine nuotraukų spausdinimo technika, yra eksperimentas ir bandymas parodyti naują tikrovę ir naujo kraštovaizdžio portretą.
Vaikų bibliotekoje pristatoma fotografo V. Odnoviuno paroda „Stebėjimas“. Parodos serijoje užfiksuotos buvusių politinių kalėjimų durų į pasivaikščiojimo kiemelius stebėjimo akutės, per kurias kalėjimo prižiūrėtojai sekdavo kalinius Rytų Europoje.
Prie Vaikų bibliotekos esančiame Advokato name Aleksejaus Charejaus fotografijų parodoje „Asmeninis Vergilijus“ galima išvysti karo niokojamą šalį, ukrainiečių pasipriešinimą, fotografą supančius žmones bei ginklo brolius.
Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje eksponuojama fotografo Aleksandro Čekmeniovo Kyjivo gatvėse fotografuotų benamių portretų serija „Ištrinti“.
Kavos bare „Ex Libris“ – Stanislavo Ostrouso fotografijų paroda „Charkivas – forpostas“. Čia eksponuojamose nuotraukose lankytojai išvys subombarduoto, sugriauto ir ištuštėjusio Charkivo vaizdus.
Plungės parke prie laikrodinės-bibliotekos eksponuojama Jano Dobronosovo fotoreportažų paroda „Neleiskime pasauliniam karui pasikartoti. Skausmo per daug“. Emocingos ir sukrečiančios nuotraukos pasakoja apie Ukrainos žmonių nuo pirmosios karo dienos matomus siaubus.
Kultūros centre fotobienalės lankytojai turi galimybę susipažinti su V. Skuodo fotografijų paroda „Paskirstymo punktas“, kurioje autorius užfiksavo Ukrainos antiteroristinės operacijos savanorių karių paskirstymo punktą Charkive 2019 m.
Kavinėje „Mr. Nom“ eksponuojama A. Šeštoko ambrotipijų paroda „Kolegos“. Joje – ukrainiečių fotografų, kurie lankėsi Klaipėdos fotografijos rezidencijoje 2020–2021 m., portretai.
2016 m. pasikeitus bienalės organizatorių komandai, dėmesys buvo sutelktas į bendruomenės įtraukimą, tad bienalės programa papildyta kūrybinėmis dirbtuvėmis, edukacinėmis programomis, filmų peržiūromis bei leidinių kolekcijų pristatymais. Visa tai buvo įvykdyta ir šiųmetėje fotobienalėje. Lankytojai galėjo dalyvauti Lietuvos fotografų Tomo Tereko ir Gedimino Juškos kūrybinėse fotografijos dirbtuvėse, jau minėtoje V. Odnoviuno paskaitoje. D. Vaičekauskas pristatė Ukrainos fotografijos leidinių, albumų apžvalgą.
Parodos veiks iki gruodžio 4-osios.
Loading ...
