Liepos viduryje Telšių sporto ir rekreacijos centro irklavimo sekciją lankę vaikai ir jų tėveliai gavo labai nemalonią žinią – irklavimo sekcija užsidaro, nes trenerė negali garantuoti vaikų saugumo vykstant treniruotėms. Praėjusią savaitę Telšių rajono savivaldybės merą, Savivaldybės administracijos direktorių, Telšių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narius, Telšių sporto ir rekreacijos centrą, Telšių rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybą, Lietuvos irklavimo federaciją turėjo pasiekti prašymas-pareiškimas dėl Telšių sporto ir rekreacijos centro irklavimo sekcijos veiklos išsaugojimo.
Irklavimo sekcija uždaroma. Kodėl?
Esama situacija apibūdinama taip: „2023 m. liepos viduryje Telšių sporto ir rekreacijos centro irklavimo sekciją lankiusius vaikus ir jų tėvelius pasiekė labai nemaloni žinia – irklavimo sekcija užsidaro, nes trenerė negali garantuoti vaikų saugumo vykstant treniruotėms Masčio ežere, kadangi neturi tam pritaikyto veikiančio katerio (turimas sugedęs), galinčio lydėti vaikus treniruočių metu ežere. Pažymėtina, kad dalis vaikų tėvų iniciatyva nutraukė treniruotes dėl jų saugumo neužtikrinimo irkluojant ežere. Taip pat yra ir kitų esminių irklavimo sekcijos aprūpinimo problemų: nėra tinkamų ir šiuolaikinius standartus atitinkančių irklavimo valčių (vienviečių, dviviečių, keturviečių), valčių vežimo priekabos, kuri yra būtina norint dalyvauti varžybose, reikalinga atnaujinti irklavimo treniruoklius.“
Išsiųstame rašte teigiama, kad tiek irklavimo sekciją lankę vaikai, tiek jų tėvai yra nuliūdę ir nusivylę tokia įvykių eiga, kai viena iš miestą reprezentuojančių sporto šakų negalima užsiimti nesant galimybės užtikrinti sportuojančių vaikų saugumą jiems treniruojantis Masčio ežere.
Truputis istorijos
2013 metų rugsėjo mėnesį Telšių rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis ir Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Albertas Mileška. Susitikime dalyvavo tuometinis meras Vytautas Kleiva, Administracijos direktorius Saulius Urbonas, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Vygantas Macevičius. Prisiminta, kad anksčiau Telšiuose vykdavo irklavimo stovyklos, ir domėtasi, kaip būtų galima atgaivinti šį sportą bei irklavimo tradicijas. Meras V. Kleiva informavo, kad Telšių mieste yra sudarytos puikios sąlygos sportuoti: „Miesto centre turime gražų Masčio ežerą, sutvarkyta šiaurinė ežero pakrantė, sustiprintas krantas, išvalytas ežero dugnas, įrengtos pontoninės prieplaukos, pėsčiųjų ir dviračių takeliai ir pan. Esame parengę Vietinės reikšmės vandens turizmo trasų Masčio ežere specialųjį planą. Telšiuose veikia Sporto ir rekreacijos centras, kuriame būtų galima įsteigti irklavimo sporto trenerio etatą.“ Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas pasisiūlė aprūpinti sporto inventoriumi (valtimis ir specifiniu irklavimo treniruokliu), o Klaipėdos irklavimo centro direktorius – teikti įvairiapusę metodinę pagalbą, apmokyti trenerius ir vaikus, siekiančius puoselėti irklavimą Telšių rajone.
Susitikimo metu buvo pateikta informacija, kad 2011 m. atlikta gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 200 respondentų. Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių laisvalaikio praleidimo būdų telšiškiai pageidautų. Rezultatai parodė, kad dauguma apklaustųjų rinktųsi plaukiojimą Masčio ežere ir norėtų užsiimti aktyviu sportu.
2015 metais įvyko iškilmingas irklavimo sekcijos atidarymas Telšiuose. Masčio ežero pakrantėje, prie muziejaus „Alka“, pristatyta naujiena Žemaitijos sostinės gyventojams – irklavimo sporto šaka. Šventėje dalyvavo daug svečių, pasidžiaugta, kad Telšių sporto ir rekreacijos centre atsirado irklavimo sporto šaka, o irklavimui ypač tinka Masčio ežeras, nuo kurio atvirų krantų puikus matomumas.
2015–2023 metais Telšių irkluotojai pasiekė nemažai pergalių – tapo Lietuvos čempionais, Lietuvos irklavimo rinktinės nariais, užėmė prizines vietas kitose Lietuvos miestų organizuojamose irklavimo varžybose, taip pat yra pasirinkę irklavimo trenerio specialybę.
Neproporcingas pinigų skirstymas
Anksčiau nurodytiems adresatams pateikta ir rajono sportui skiriamų lėšų išklotinė: kultūros, jaunimo ir sporto politikai įgyvendinti, o būtent sportinei veiklai, skirta 662 tūkst. eurų. Iš jų:
– 252 tūkst. eurų vaikų futbolui ugdyti;
– 150 tūkst. eurų Telšių rajono futbolo komandos dalyvavimui Lietuvos futbolo federacijos varžybose iš dalies finansuoti;
– 130 tūkst. eurų Telšių rajono krepšinio komandos dalyvavimo nacionalinio lygio krepšinio čempionatuose iš dalies finansuoti;
– 65 tūkst. eurų sportinės veiklos projektams iš dalies finansuoti;
– 35 tūkst. eurų fizinio aktyvumo ir sporto renginiams finansuoti;
– 15 tūkst. eurų neįgaliųjų socialinės integracijos per fizinį aktyvumą ir sportą projektams iš dalies finansuoti;
– 15 tūkst. eurų rajono sportininkams skatinti.
Dokumento autorius teigia, jog „akivaizdu, kad lėšos sporto šakoms finansuoti skirstomos labai neproporcingai. Futbolas – 252 tūkst. eurų + 150 tūkst. eurų = 402 tūkst. eurų arba beveik 60 proc. visų sportui skirtų lėšų.
Krepšinis – 130 tūkst. eurų arba beveik 20 proc. visų sportui skirtų lėšų“.
Rašte sakoma: „Taigi kitoms sporto šakoms per projektus, sporto renginiams, neįgaliųjų sportui, rajono sportininkams skatinti bendrai skirta tik 130 tūkst. eurų arba tik 20 proc. sportui skirtų lėšų 2023 metais. Esant tokiam neproporcingam lėšų skirstymui akivaizdu, kad kai kurios sporto šakos gali nutraukti egzistavimą mūsų rajone. Tačiau juk ne vien futbolas ir krepšinis turi teisę į finansavimą. Tuo labiau kad šitos sporto šakos yra labai komercializuotos ir gauna pajamų iš varžybų bilietų, reklamos, rėmėjų ir t. t. Tai yra finansuojamos ženkliai daugiau už kitas sporto šakas. Rajone reikalingi ir kiti sporto užsiėmimai, kurie patenkintų ir kitų sporto šakų atstovų poreikius bei į tas sporto šakas pritrauktų jaunimą, nesidomintį futbolu ar krepšiniu, taip juos atitraukiant nuo žalingų įpročių, teisės pažeidimų darymo, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, taip pat ir nuo „sportavimo prie kompiuterių“.“
Be to, prisimenama dar viena abejonių dėl reikalingumo kėlusi istorija: „Esant problemai dėl irklavimo sporto finansavimo keistai atrodo situacija dėl motorlaivių Baltijos šalių čempionato varžybų, šiemet surengtų Telšiuose, Masčio ežere. Turimais duomenimis, Savivaldybė šiam renginiui skyrė 20 tūkst. eurų. Varžybos vyko dvi dienas (birželio 4–5 dienomis). Miestui reikia tokių renginių, tačiau jie išliekamosios vertės neturi, priešingai negu irklavimo sportas, kuris užtikrina vaikų užimtumą visus metus, o vasarą suteikia gyvybės pojūtį Masčio ežerui. Yra ir daugiau pavyzdžių apie vienkartines išlaidas renginiams, kurie neturi išliekamosios vertės…, tačiau, žinoma, reikia lėšų rasti viskam: ir renginiams, ir sporto šakoms remti.“
Ekspertų komentarus, kodėl svarbu Telšiuose išsaugoti irklavimo sportą ir kokių priemonių imtis tam pasiekti, skaitykite penktadienio „Telšių ŽINIŲ“ laikraštyje.