„Žemaitiu kalba ī ne tarmie, vo truopni kalba. Ana skomb vis drunsiau i skombiau. Kon kožnas mas galem padarītė, ka ana būtu dā gīvesni i dā stipresni? Pirmiausē patis ana rokoutīs šeimuosi, muokitė anuos mūsa vākus i, je išen, korti žemaitiškā“, – saka pedaguogi, poeti, žemaitėškoma puoselietuojė telšėškė Daubarieni Irena.
„Žemaitiu kalbuos keravuotoji“ – tuoks garbings Telšiū rajuona savivaldībis apdovanuojėms šīmet bova skėrts Irenā, nes anuos meili i pastongas keravuojont žemaitiu kalba īr sektėns pavīzdīs.
Žemaitėškoma puoselietuojė
I. Daubarieni – poeti, pedaguogi, Telšiū „Kronta“ progimnazėjės vaduovi – aktīvē kor poezėjė žemaitiu kalba i garsėn žemaitėška žuodi sava išlēstuom knīguom. 2024 m. karto so dukra Marijė išlēda sava autorėnė knīga „Isiveiziejėmā“. Tāp pat 2024 m. karto so kompozituoriu Aluoīzu Žiliu išlēda knīga „Lai skomb žemaitėška gėismis: mėšės ėr liturgėnės gėismės žemaitėškā vėsims kalėnduorėniams metams“. Žemaitėškė žuodē, nugolė knīgu puslapiūsė, sklēd žemaitiu kultūra par sukortas giesmis i tekstus, skatėn etnokultūras puoseliejėma jaunajē kartā i īprasmėn žemaitėška žuodė svarboma platesniesė audituorijuosė.
Telšėškės darbā, kūrība i apžvalgas prisėded pri Žemaitėjės kultūras pavelda iškeravuojėma, puoseliejėma i sklaiduos, stėprėnont žemaitiu identiteta i meili Žemaitėjē.
„Mon žemaitėškoms īr gīvs šaknėnis pamats, vo sīkiu i šėrdėis dalės. Kāp žmuogos kėkvėinuo situacijuo īr tas pats, vėsas, kuokė vėina a kėta posė besėstuoruotom išrīškintė, tāp i žemaitėškoms mon īr prigimtėni, giliausiuojė savastėis dalis, īpatinga, sakralē brongė, nes tiesiuogē jung so pruotievēs, par katrus ta natūralė žemaitėška stiprībi iki mūsa dėinū atēn, mumis pasėik“, – saki I. Daubarieni.
Apei nuvēktus darbus
Šindėin, atsėsokusė i sava pradiuos laika, Irena īveiz labā paprasta, tačiau tėkra, nuošėrdė žemaitėška aplinka, katra anon augėna, ogdi, formava dėktas vertībinės nuostatas.
„Iš tuo pirmėnė šaltėnė organėškā iškėla mona žemaitėškas veiklas, katruoms atējė laiks būtė i skleistėis“, – šnekiejė žemaitė.
I. Daubarieni išskīri trės sava žemaitėškas veikluos krīptis: kūrība, vertėmā i prisidiejėma pri žemaitiu kalbuos puoseliejėma, sklaiduos.
„Vės tėik brungiausė i artimiausē šėrdėis īr kūrība, nes anā naužtenk vėin skėrtė suplanouta laika, ana kartās pasėgaun, kartās sustabda, vo kartās pralenk i grunžėn i svarbius apmėslijimus, vėrstontius naujēs eilieraštēs. Jau eso miniejusė, ka žemaitėšks eilieraštis gimst vėsā kitāp nei lietovėšks, uns atēn iš gelmies, katruo da labā stėprės pruotieviu šaknės i anū būtėis paveikslā“, – saki kūriejė.
Žemaitėškuojė Irenas kūrība, najutiuom išējusė i žmuonis, jau skaitiou ontra dešimtmetė: atskėrus žemaitėškas poezėjės skīrius rondam ontruojuo i pėnktuojuo anuos autorėnis kūrības knīguosė „Išeidamas į kelią pasiimk“ (2013), „Minčių nėriniai /haiku/“ (2024); tēp pat autorėniesė žemaitėškuosė knīguosė „Isiveiziejėmā“ (sukorta sīkiu so dukra Marijė), „Lai skomb žemaitėška gėismis: mėšės ėr liturgėnės gėismės žemaitėškā vėsims kalėnduorėniams metams“, sukorta sīkiu so kompozituoriu Aloīzu Žiliu.
I. Daubarieni jau īr parėngusė kūrībinė medžiaga i naujē knīgā, katra, kāp tėkas autuori, šīmet turietom pamatītė dėinuos švėisa. Ana skėrta mažīsims, dabā auguntims žemaitems.
Vės dažniau vėsuokiuosė situacijuosė Irenā tenk talkavuotė kāp vertiejē i žemaitiu kalba: „Džiaugous galiejusė prisidietė, ka žemaitiu kalba i žmuonis prašnektom i iš Telšiū katedras bei kitū vīskupėjės bažnīčiu par vėsuotėnė malda. Tam poikis sālīgas sudari i žemaitiu kalba iš kasdėini žmoniū bėndravėma pri altuoriaus pakvėiti, jau galēm pripažintė, „labā truopnus žemaitis“ – J. E. Telšiū vīskups Jurevīčius Algėrds.“
Telšiškė nuognē prisėded i pri žemaitiu kalbuos sklaiduos. Rokoujās žemaitėškā i kėtus ragėn. Irena mėslėj, ka tuo sritie nuognē svarbē īr, ka žemaitē patis būtom vėiningė, džiaugtous, didžiuotous, dalintous, telktous, vo na vės ginčītous, katra šneka īr geresni už kėta… A tas žemaitės jau īr tėkrus, a da ne? Irena mislėj, je žemaitėškoms prasėded nu šaknū i šėrdėis, šalėp tokiū žemaitiu kuožnam rondas daug pagarbiuos vėitas.
Loading ...
