Nenuostabu, kad žvelgiant iš šimtmečio aukštumos šiek tiek svaigsta galva, raibuliuoja akys ir linksta kojos. Kol kas tik tokios sveikatos bėdos kamuoja spalio 2-ąją 100 metų jubiliejaus sulaukusį telšiškį Adolfą Venckų. Tądien pas jį skubėjo ne tik artimieji, bet ir Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė, direktorės pavaduotoja (pensijoms) Birutė Ignotienė ir vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Simona Vaikasaitė – visi stebėjosi šimtamečio šviesia atmintimi, džiaugėsi jo noru bendrauti.
A. Venckus gimė Kretingos rajone. Šeimoje buvo dešimtas, jauniausias, vaikas. Vaikystė nebuvo lengva – nuo mažumės teko dirbti sunkius žemės ūkio darbus.
Jaunuolis taip pat nenutolo nuo žemės ūkio – Plungės rajone, Dovainiuose, dirbo fermos vedėju, apskaitininku. Vedė Emiliją. Susilaukė dviejų vaikų – dukros ir sūnaus. Dukrą pakirto sunki liga, o septyniasdešimtmetis sūnus gyvena Klaipėdoje. Žmona nebuvo stiprios sveikatos, tad Adolfas anksti liko našlys. Telšiuose su Bronele, kurią likimas jau taip pat yra pakvietęs Amžinybėn, buvo sukūręs kitą šeimą.
Gyvenimo grūdintas Adolfas vienas neliko. Jau aštuntus metus jį globoja antrosios žmonos draugės dukra Audronė. Ji Adolfą vadina tetuku, jis savo jautrią globėją – Audrute.
A. Venckų lanko 5 anūkai, 12 proanūkių ir 5 proproanūkiai. Senolis puikiausiai mena visų vardus, žino ir seserų, brolių (paskutinysis Adolfo brolis mirė 1995-aisiais) vaikaičius. Kad giminaičiai kuo daugiau bendrautų, ypač stengiasi Audronė. Ji kiekvienai progai esant vis ragina aplankyti Adolfą. Mat jubiliatas dėl silpnų kojų nebeišeina į lauką, pablogėjus regėjimui, negali žiūrėti televizoriaus, skaityti. Kad nebūtų nuobodu, klausosi radijo, daug meldžiasi, kasdien plėšia kalendoriaus lapelį ir laukia su naujienomis atvykstančių giminaičių, kunigo. Puikiai sutaria su globėja Audrute.
„Jau pabodo gyventi, tai tas suskausta, tai anas“, – nepiktai kalba Adolfas ir noriai dalijasi jaunystės prisiminimais. Tėvas esą nelabai mokėjęs gyventi, bet visi dešimt vaikų užaugo dori ir darbštus. Stengėsi daug dirbti, alkoholio ragaudavo tik rimtai progai esant, o rūkyti šimtametis bandė tik tris dienas, 1936-aisiais, prieš išeidamas tarnauti kariuomenėn.
Šimto metų jubiliejaus proga A. Venckų aplankę garbūs svečiai linkėjo sveikatos, kad jis visus mylėtų ir kad jį mylėtų visi.
Loading ...
