Įžiebta miesto eglė

Tema Nr 1:
Ar piliečių lūkesčiai turi realų pamatą? O gal tiesiog vėl- „užlipom ant grėblio”?
Na štai, rinkimų alasas nutilo. Laimėtojai lipdo krašto valdymo koaliciją, dalinasi postus ir porfelius. Tuo tarpu piliečiai spirga, nekantrauja tų žadėtų ilgai lauktųjų permainų. Pažadų iš politikų girdėjom daug. Ko jie verti, kiek pamatuoti ir ar atneš tokias permainas kokių kraštui ir piliečiams tikrai reikia?
Akivaizdu, jog žalieji- valstiečiai daug balsų gavo ne todėl jog itin visiems patiko.
Daugybė žmonių tiesiog balsavo už dažnai nežinomus naujokus vien todėl kad tik valdžion neateitų arogantiškų koncervatnikų govėda kurių valdymas daug kam yra tiesiog siaubo sinonimas. Žmonės balsavo ir prieš koncervų dvynius socdemus, kurie nors ir didesni žulikai, bet sugeba save išradingiau payeikti publikai, nerodydami atviros paniekos piliečiams.
Nubalsavę prieš valdžią ilgai turėjusias sistemines partijas žmonės išreiškė savo lūkestį jog antižmogiška, antitautinė, antikrikščioniška ir antivalstybinės Sistema bus pakeista oriam gyvenimui tinkama santvarka. Toks noras yra logiškas, nes akivaizdu jog kosmetiniais papudravimais ar tų pačių dėmenų rokiruotėmis Lietuvos tinkamos gyventi nepadarysi.
Taigi realius pokyčius gali atnešti tik konceptualiai gilūs, sistemiškai struktūrizuoti politinės sanklodos pertvarkymai be gailesčio laužantys korupcinį oligopolijos stuburkaulį. Ar naujokai rodo nors kokius ženklus jog suvokia ko nebeatidėliojant reikia Lietuvos išlikimui. Ar yra įrodymai jog bus vykdomi radikalús pertvarkymai piliečių, tautos ir krašto naudai?
O gal visos rinkėjų viltys yra tiesiog tuščios iliuzijos kurios neturi nieko bendro su realybe?
.
Sekančios temos anonsas:
„Senoji Konstitucija de facto nebeveikia.
Tai tik popiergalių pluoštas primargintas nieko nereiškiančiais žodžiais.
Nes nebuvo jokių realių mechanizmų kurie turėtų užtikrinti jok tas dalykas būtų ne vien postkomunistinių nomenklatūrinių „dvasių” helovinas, bet ir Tautą, Tēvynę ir paprastą žmogų globojantis motinos Kūnas. Valdžia yracpatenkinta esama padėtimi kuri de facto yra ne kas kita kaip piliečių nušalinimas nuo krašto likimo sprendimų. Valdžia pati nieko nekeis. Bet kas gi mums trukdo patiems pradėti rašyti, kurti Naują visuomenės, piliečių bedrabūvio ir Lietuvos valstybės kūrimo Dokumentą? Ar mes neįgalūs? Kuo mes prastesni už islandus?
Jeigu būtų Mūsų valia- kaip atrodytų naujas Pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas?

Sveiks.
Daryk ką reikia, juk čia tik juodraštis idėjai.
Prasmē svarbiausia.
Kad prasmingai galima būtų kalbėtis.
O tai dabar visiškas dugnas.
Arba rypuoja arba sapnuoja dangiškus migdolus.
Retai kas rašo galvoti verčiančius dalykus.
Pritaria arba neigia. Myliu- nemyliu be argumentų.
Normalūs žmonės užsuka vis rečiau ir rečiau.
Jeigu nėra iš kur paimti normalių straipsnių, galima kurti įdomias diskusijas.
Pakaktų viek kad Ramaška su Propeleriu nebegrūstų be saikio to beprasmio vėmalo apie nieką, padvėsusių „naujienų” apie anūko krachą ir klimato atšilimo „aktualijų.
Pyksti, kad nesuprantu jog moteriškė serga ir negaluoja. Esu blooogas kad neatjaučiu.
Matau kad su galva jai didżiausios problemos.
Nedaryti durnų nesąmonių pastangų nereikia- tereikia nedaryti.
Ir nereikia manęs laikyti portalo priešu. Aš esu prieš durnumą ir pardon, nesvarbu kas durnavoja.
Pasikartosiu- jeigu būčiau priešas, būčiau seniai tą vietą šlapia padaręs.
Portalas išsižadėjo bičių, bet bitės portalo nepardavė.
Nes ne tik Ramaškės su Propeleriu tas portalas.
Portalas atėjo kaip Idėja, o bitės įpūtė kuolißkam medžio gabalui gyvybę.
Per pastaruosius, neaišku kodėl sušiktus, metus buvo galima jau turėti šešiaženklę auditoriją.
Be jokių supistų investicijų ir pan. mėšlo.
Bet kadangi ponams mušė šlapimas galvon, tai nieko matyt nepadarysi.
Arbatą ant suoliuko geriant dar tikėjau jog kontoros puolime problemos.
Bet dabar nebetikiu.
Tūkstantį kartų būt uždarę jeigu būt uždarinėję.
Ne tame problemos.
Todėl klausimas kodėl bites išspyrė lieka atviras.
Ir atsakymą numanau gėdingai negražų.
Galiu leisti sau taip galvoti.
Todėl dabar bus kaip turi būti tokioje situacijoje.
Gerai portalas dirbs- palaikysim ir pagirsim.
Šūdą mals, sakysim jog yr šūdmaliai.
Nieko asmeniško.
Taip sakant mylėsim kaip druską.
Diskusijose kalbėsiu konstruktyviai.
Turiu ir ką pasiūlyti ir argumentų kišenėse neieškau.
Nori portalas kad erzelio nebūtų- lai atsikrato bobikais.
Kuo blogas patarimas?
Irgi mat „kuol- demokratai”.
Kam tas cirkas su agentų ” teisėmis”?
Tegul spiegia jog portalas nedemokratiškas. Pox..!
Politinė situacija klampi, ji ir sudėtinga ir tuo pačiu suteikianti šansų.
Bet kad dirbti reikia turėti ir Tikslą ir Planą.
Ir redakcijai tokius dalykus reikia turėti.
P!aną savaitei, mėnesiui, sezonui, dešimtmečiui.
O dabar plaukia kaip karvešūdžiai paviršiumi.
Uch, liurbiai netikšos.
Kiek galimybių prašikta…
Tiek to neberašysiu, nes kraujas užverda kai visą tą debilizmą prisimenu.
Kai kažkada pasidarysiu „pac” darysiu kaip dera daryti.
Viskam savo laikas.
Ateinu į tą minčių neįgalystę vien todėl kad skaitytojų nesinori palikti be nieko.
Bus sveikatos, vieną dieną visus pasiimsim.
Galės redakcija atšalusią puro rūrą bučiuot ir rabarbarus graušt jeigu tokie nevykėliai.

Debesys? O kas kelia straipsius, kas nykštukus junginėja? Vaiduokliai?
Diskusiją užkursiu. Dėl to būk ramus.
O atsakymai į klausimus bus?
Čia.

Labas. Buvau jau pamiršęs seną eglę, tad buvau atsisėdęs viršuj. Trečiame.
Bet galima ir čia.
Kaip matai, prasta padėtis L. Aikštėje. Daug alaso, o rimtų sprendimų nesimato.
Reikia kažką daryti, nes „liaudis” savo „skoniu” padarys visišką nesąmonę.
Esi teisus jog geriausiu atveju daigiau 20 nesurinksim.
Duok Dieve kad surinktume bent pusę.
Manau šiuo atveju svarbu susitarti, jog reikalas svarbesnis už asmeniškumus.
Visi originaliai galvojantys žmonės yra „fruktai”.
Kiekvieno charakteris yra necukrinis.
Bet mąstantis žmogus gali suvokti ir įvertinti prioritetus ir jų svarbą.
Taigi,
reikalą matau taip: 1 asmenybių paieška, 2 projekto ideologijos paieškos, 3 projekto idėjų generavimas raštu, 4 Generalinės Idėjos suformulavimas meninio sprendimo užduočiai, nustatant ribas kokių nesąmonių negali būti, 5 viešinimas ir sklaida, 7 darbo grupės suformavimas reikalo stūmimui.
Iš viso šito be galvos skausmo jokios asmeninės naudos nebus niekam- tai turėtų suvokti kiekvienas kas pasirašys dalyvauti.
Vienintelė satisfakcija- kūrybiškas darbas bei moralinė satisfakcija sutvarkius reikalą gerai.
Ar jau teko kalbėti su kuo nors iš sveikų žmonių?

Galvoju, kaip čia daryt. Esu atakuojamas per visas susižinojimo priemones, gali būt, kad esu visiškai peršviečiamas ir permatomas.