Gruodžio 6 d. Telšių miestas mini savo vardo gimtadienį. Jau tapo tradicija būtent šią dieną įžiebti miesto eglę.
1791 m. gruodžio 6 dieną, karaliui Stanislovui Augustui suteikus savivaldos privilegiją, oficialiai įteisintas Telšių miesto statusas. Tai liudijantis dokumentas saugomas Žemaičių muziejuje „Alka“. Šiemet Telšių miestui sukako 220 metų.
Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, Senamiesčio seniūnaitijos seniūnaitė Valė Beržienė kartu su Kalėdų Seneliu ir jo pagalbininkais nykštukais įžiebė pagrindinę miesto eglę. Naujai nušvito ir stilizuota miesto eglė – vandens bokštas. Taip pat atnaujintas Respublikos gatvės šventinis apšvietimas, o kelerius metus centrą puošę varpeliai pasitinka įvažiuojančius į miestą Sedos gatve.
Renginį vainikavo šventinis fejerverkas.
Įžiebta miesto eglė
Comments 193
Parašykite komentarą
Naujienos iš interneto
Video rekomendacijos:
Taip pat skaitykite:
Loading ...
Vėlu. Bandysiu pamiegoti. Gal šiąnakt pavyks…
Vakar užmigau jau prašvitus. Pramigau. Gerai, kad darbe ne biurokratai.
Bet kasdien piktnaudžiauti nelabai gražu…
Reikia pamiegoti.
Rytas bus gal protingesnis.
Labanakt.
Išėjau, nes nebematau perspektyvos. Jūsų žiniai siūlau neapsigaudinėti – tokių salėnų nėra, kokius gal įsivaizduojate, kaip ir pati sala gyva buvo tik tiek, kiek buvo susirinkę protingų komentatorių. O tokių, pasirodė viso labo kokie penki. Properis, kaip minėjau, nudreifavo į VF aiškintis Marcinkevičiaus ir Putinaitės problemų bei silogizmų. R. sega – šimtąjį kartą kartoju. Sala – Properio nuosavybė. O aš su I. – kažkas neapibrėžto. Na – sakykim, autoriai. Lygiai tokie patys, kaip ir kiti – tu Virduly ar Cukrinė, ar Kedras. Tai ką dabar dar su tokiu dalyku kaip sala darysi? Nors kūliais verskis, efektyvumas plintusinis. Reikia ieškoti kitų veikimo būdų, kurie duotų rezultatą. Organizuoto tokio segmento neturim. Patys kalti. Galvokim, kaip padaryt.
Labas rytas.
Supratau…
Gerai. Yra du dalykai- nebloga idēja, nors dar ne iki galo nugludinta, bet pakankamai gera sveiko proto atžvilgiu. Pašlifuoti galima ir reikėtų.
Antra, problema- kaip, kokiu búdu idēją ištransliuoti publikai.
Tuomet liktų da darbas žodî paversti kūnu.
Yra kas veikti.
Du mėnesiai, trys žmonēs iš kurių du klipatos.
Tik labai išradingas ir kūrybiškas planas gali suveikti.
Bet kuriuo atveju reikia kažkaip pasiekti auditoriją.
Atsiprašau, apsižioplinau – nepasirašiau.
Mieguistas buvau.
Mano laiškas.
Būtent. Reikia ištransliuoti, kokia tai nesąmonė tokie rinkimai. Gal net bukaiaviniškai kokiu nors būdu permesti užkratą į kitus didelius portalus komentarų lauke. Reikia pamislyti apie tokią galimybę užleisti bitėmis vieną kitą dinozaurą.
Dėl užleidimo.
Tai yra vienas iš dalykų ko nenorėjau sakyti čia.
Jau trečia savaitė kaip nešioju čaijnyke.
Tai arbatos reikalas.
Tokių reikalų yra ir daugiau.
Kai jeigu kada bus proga pasėdėti , pasakysiu.
Čia ne ta vieta.
Cukrut – ne dėl Tavęs. Tikrai. Viską žinai.
O kaip šiandien? Aš iki vakaro būsiu Sostinėj.
Otboj. Išvažiuoju. Pridurmu pagalvokim apie kitą arbatinę. Šičia jau prisiliurlinom.
Pikiui-
Išvažiuoji?
Buvau įnikęs darbuosna, tik dabar pamačiau kad rašei.
Šiandien ech, būčiau ne labai supėjęs, mat turiu po darbo dar reikalų sutvarkyti.
Pabandom artimiausiu metu.
aišku, iš ankščiau susitarus, mažiau siurprizų.
Galėčiau paplanuoti.
Lentyną pakeisim.
Mechaniškai.
Tao pask. „esiukas” saloje.
Ten bus skaičiukas.
Pasižiūri ir perlipi.
Iki.
Jau esu tolokai – už 140 km. nuo tos vietos kur buvom susiėję prie termoso. Iki Rugsėjo į tą pusę neketinu, nebent susitartume kur gražioje vietoje pusiaukelėje. gali būt, kad važiuosiu į Cukrinės pusę vidury mėnesio. Duosiu žinoti.