Vaida Lukšienė ir Paulina Garbinčiūtė – mama ir dukra, įkūrusios šeimos verslą „Idėjų gama“. Telšiškės užsiima užkandžių gamyba, dekoracijų kūrimu, floristika, o jų naujausia veikla – edukacijos vaikams. Verslas gyvuoja jau ketverius metus, tačiau įkūrėjos tikisi, kad tai tik pradžia.
– Užsiimate daug veiklų: dekoracijų kūrimu, gaminate vieno kąsnio užkandžius, karštus patiekalus, neseniai pradėjote vesti edukacijas vaikams. Iš kur tiek idėjų?
– Ne veltui esame „Idėjų gama“ – turime pateisinti savo vardą! Dažnai minčių kyla netikėtai, jas apsvarstome, pabandome įgyvendinti. Kai kurios idėjos nepasiteisina, tačiau nebijome savęs išbandyti įvairiose srityse ir nenustojame kurti. Palaipsniui tiek mes, tiek klientai atsirenka, kas reikalinga ir paklausu. Pagrindinė mūsų veikla yra maisto gamyba. Dekoracijos ir floristika – asmeninis Paulinos kūrybinis projektas. O edukacijos – naujausia mūsų verslo dalis. Šiuo metu analizuojame, kiek ši veikla paklausi Telšiuose.
– Kaip apskritai kilo idėja įkurti šį verslą?
– Paulina dar mokydamasi mokykloje svajojo apie tokios vietos sukūrimą, kurioje žmonės rastų viską, ko reikia šventei. Mažais žingsneliais judame šio tikslo link. Tuo metu daugiausiai abejonių kilo dėl pradinio kapitalo, investicijų. Pradėjome nuo to, ką turėjome, ieškojome būdų, kaip pasiekti tai, ko norime, pradedant mažiausiais dalykais. Tikslas yra įkurti pobūvių salę, kur klientas rastų viską vienoje vietoje: nuo plano iki įgyvendinimo. Pavyzdžiui: kvietimai, dekoras, maistas. Tai reikalauja daug investicijų, personalo, įgūdžių, žinių. Todėl pradėjome nuo dekoro kūrimo, kuriuo užsiima Paulina, ir maisto gaminimo, kas yra pagrindinė Vaidos veikla. Kai jausimės užtikrintos, prikaupusios reikiamą žinių bagažą, žengsime į priekį. Kas čia žino, galbūt atrasime vietą, kurioje galėtų būti įkurta visa „Idėjų gamos“ oazė.
– Iš šono atrodo, kad jus su mama sieja ypač stiprus ryšys. Kurti verslą drauge su šeimos nariu – iššūkis. Kaip nusprendėte tai daryti kartu, kas jus paskatino?
– Kartais būna sunku priimti bendrą sprendimą, nes esame ne tik mama ir dukra, bet ir partnerės. Dažnai šie dalykai kertasi, tačiau visada vadovaujamės širdimi. Kartais koją pakiša skirtingas požiūris į gyvenimą, vis dėlto esame skirtingų kartų atstovės. Tačiau stiprus šeimyninis ryšys bei mamos išmintis ir lankstumas padeda išspręsti nesutarimus. Taip pat visada stengiamės kalbėtis, diskutuoti, kol randame kompromisą, geriausią sprendimą. Abi labai gerai suprantame viena kitą. Nereikia net sakinio pabaigti – jau viskas aišku! Todėl mums kartu dirbti yra lengviau nei su svetimais žmonėmis. Žinome, kad visada galime kreiptis pagalbos viena į kitą ir jos sulauksime.
– Jei ne paslaptis, dėl ko dažniausiai kyla nesutarimų?
– Dažniausiai nesutariame dėl kainų. Mama skaičiuoja tik maisto žaliavas, nors į užsakymą įeina daug daugiau: laikas, kuras, elektra, dujos, komunikacija. Kadangi perkame kokybiškas prekes, sumokame daugiau. Todėl, kad ir kaip norėtųsi, kad kaina būtų mažesnė ir prieinamesnė klientui, paskaičiavus visą sąmatą, to padaryti negalime. Visi nori „daug, pigiai, skaniai ir kokybiškai“, tačiau visi epitetai vienu metu dominuoti negali. Mūsų prioritetas yra kokybė, dėl to kenčia kaina.
– Paulina, baigusi mokyklą, pasilikai gimtajame mieste – Telšiuose. Dažnai jauni žmonės išvažiuoja į didesnius miestus ar užsienį. Kas paskatino priimti tokį sprendimą, ar nekyla noras išvažiuoti – kodėl?
– Baigusi mokyklą neskubėjau tęsti mokslų, norėjau tvirtai apsispręsti, ko noriu. Turėjau laisvus metus, skyriau daugiau laiko sau, sveikam gyvenimo būdui. Po to išvykau į Klaipėdą, įgijau floristo specialybę. Metus laiko studijavau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogiką. Studijų nusprendžiau nebetęsti, tačiau meilė vaikams ir noras su jais bendrauti niekur nedingo. Tai paskatino projekto „Edukacija vaikams su „Idėjų gama“ atsiradimą.
Telšiai – tai miestas, kuriame gimiau ir užaugau. Nei užsienis, nei didmiesčiai manęs netraukia. Net būdama maža mergaitė visada sakydavau, kad pirmiausia esu žemaitė ir tik po to lietuvė. O kur dar galėtų gyventi tikras žemaitis, jei ne sostinėje – Telšiuose?
– Kalbant apie edukacijas – kaip kilo mintis jas pradėti, kas jus paskatino?
– Edukacija – tai užsiėmimas, skirtas auklėti, lavinti, šviesti. Siekiame puoselėti ir supažindinti vaikus su tradicijomis, etnokultūros paveldu, lavinti jų motoriką. Suteikiame vaikams galimybę patiems išbandyti įvairius, jau pamirštus senolių darbus. Patys minkome tešlą, kepame duoną ar pyragus, piname vainikus, gaminame apyrankes. Tai suteikia galimybę vaikams ne tik išmokti ir padaryti, bet ir pažinti save, sužinoti, kas jiems patinka bei kas sekasi. Mintis tuo užsiimti kilo stebint jaunąją kartą. Kaip lietuviškas Užgavėnes pakeičia Helovinas ar vasaros dienas vaikai praleidžia prie kompiuterių, o ne žaisdami lauke. Edukacijų metu užsimezga tarpusavio ryšys, draugystė tarp vaikų.
– Nuo verslo įkūrimo praėjo jau ketveri metai. Kokios buvo didžiausios pamokos per šį laiką?
– Pernai vasario mėnesį mama susilaužė riešą dviejose vietose. Kilo dvejonių, ar reiktų, ar išvis galėsime tęsti veiklą. Nors mama kitą dieną sugipsuota ranka jau bandė suktis virtuvėje, bet suprantama, kad tai buvo sunkiai įmanoma. Daugiau nei pusę metų nepriėmėme užsakymų, pardavėme inventorių. Sugrįžti buvo labai sunku ir baisu. Juk Telšiuose panašias paslaugas teikiančių žmonių daugybė… Padarius tokią pertrauką – viskas lyg iš naujo. Tačiau supratome, kad tik pabandžiusios galime sužinoti, kas ir kaip bus. Tai mus išmokė, jog nevalia pasiduoti. Reikia tikėti ir pasitikėti savimi, ir viskas išeis tik į gera.
Loading ...
