Gy­dy­to­ja G. Gird­vai­ny­tė: „Kiek­vie­nas žmo­gus gal­vo­ja, kad jis yra svar­biau­sias ir la­biau­siai ser­gan­tis“

Pra­si­dė­jus re­konst­ruk­ci­jos dar­bams, Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­rius per­kel­tas į li­go­ni­nės pa­tal­pas, kur anks­čiau bu­vo fi­zio­te­ra­pi­jos ka­bi­ne­tai. Su sky­riaus ve­dė­ja Gied­re Gird­vai­ny­te kal­ba­mės apie per­si­kraus­ty­mą, su­si­rgi­mus ir pro­ble­mas bend­rau­jant su ne itin ge­ra­no­riš­kais pa­cien­tais.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Pas­lau­gų ko­ky­bė ne­nu­ken­tė­jo

Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­ja G. Gird­vai­ny­tė pa­sa­ko­jo, kad per­si­kraus­ty­mas ne­bu­vo vie­nos die­nos dar­bas, vis­kas bu­vo kruopš­čiai su­pla­nuo­ta iš anks­to, to­dėl pa­vy­ko iš­veng­ti ne­sklan­du­mų. Kaip pa­si­džiau­gė ve­dė­ja, dėl pra­si­dė­ju­sių sta­ty­bų tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bė ne­nu­ken­tė­jo, gy­ven­to­jai ne­pa­ty­rė jo­kių ne­pa­to­gu­mų.

Vi­sos sku­bio­sios pa­gal­bos pa­slau­gos tei­kia­mos tos pa­čios, per­so­na­las taip pat tas pa­ts, tik pa­tal­pų iš­dės­ty­mas ki­toks. Sup­ran­ta­ma, pa­sak G. Gird­vai­ny­tės, nau­jo­se pa­tal­po­se adap­ta­ci­jos rei­kė­jo ir per­so­na­lui, ir klien­tams.

Daug pneu­mo­ni­jos at­ve­jų

Kal­bė­da­ma apie su­si­rgi­mus, G. Gird­vai­ny­tė pa­brė­žė, kad šiais me­tais daug ati­pi­nės pneu­mo­ni­jos at­ve­jų diag­no­zuo­ta tiek vai­kams, tiek suau­gu­sie­siems, ir ap­gai­les­ta­vo, kad šios li­gos gy­dy­mas už­si­tę­sia.

Pra­si­dė­jo gri­po se­zo­nas, daug karš­čiuo­jan­čių ir slo­guo­jan­čių. Su­ki­lus tem­pe­ra­tū­rai, li­go­niai atvyksta į li­go­ni­nės Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­rių, nors tu­rė­tų pir­miau­sia kreiptis į šei­mos gy­dy­to­ją.

Ta­čiau ne­no­rė­da­mi lauk­ti ei­lė­se pas šei­mos gy­dy­to­jus pa­cien­tai ren­ka­si Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­rių kaip sau ge­riau­sią ir grei­čiau­sią pro­ble­mos spren­di­mo bū­dą.

Sau­go­ki­te sa­ve ir ki­tus

Nuo pat pir­mos gruo­džio sa­vai­tės iki da­bar pa­cien­tų, tiek vai­kų, tiek suau­gu­sių­jų, skai­čiai vir­ši­ja li­mi­tus. Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, dar la­bai ge­rai, kad šią žie­mą lau­ke nė­ra sli­du ir dėl to iš­ven­gia­ma trau­mų.

Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­ja G. Gird­vai­ny­tė pa­brė­žė, kad kiek­vie­ną die­ną nu­sta­to­ma ga­na daug nau­jų su­si­rgi­mų gri­pu A at­ve­jų. Ser­ga­mu­mas jau pa­sie­kė ir epi­de­mio­lo­gi­nį ly­gį nuo praė­ju­sios sa­vai­tės mū­sų ra­jo­ne.

Jei­gu tra­di­ci­nis su­kė­lė­jas, tai li­gos pra­džia stai­gi, karš­čiuo­ja­ma ir grei­čiau pa­sveiks­ta­ma. Ati­pi­nės pneu­mo­ni­jos pra­si­de­da nuo sau­so ne­pro­duk­ty­vaus ko­su­lio, nė­ra aukš­tos tem­pe­ra­tū­ros.

Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, CO­VID-19 lai­ko­tar­pis bu­vo iš­mo­kęs žmo­nes hi­gie­nos ir sa­vi­sau­gos. Da­bar žmo­nės at­si­pa­lai­da­vo ir pa­mirš­ta tuos ge­ruo­sius įpro­čius: plau­ti, de­zin­fe­kuo­ti ran­kas; jei­gu karš­čiuo­ja, už­si­dė­ti kau­kę; ser­gant nei­ti į sve­čius; veng­ti ma­si­nių su­si­bū­ri­mų. Jei­gu pa­cien­tas gu­li li­go­ni­nė­je, ne­bū­ti­na vi­sai gi­mi­nei jį ap­lan­ky­ti, nes gau­sūs lan­ky­to­jai ke­lia pa­vo­jų įneš­ti į sky­rių vi­ru­si­nes in­fek­ci­jas. Tu­ri­me sa­ve sau­go­ti ir ne­pa­mirš­ti ap­linkui esan­čių žmo­nių.

Vos su­skau­dus le­kia­ma į Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­rių

Kiek­vie­ną die­ną Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riu­je su­lau­kia­ma pa­cien­tų, ku­rie at­vyks­ta ne tuo ad­re­su. Su­sir­gę jie vi­sų pir­ma tu­rė­tų ap­si­lan­ky­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją.

G. Gird­vai­ny­tės nuo­mo­ne, da­bar žmo­nės ne­no­ri pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės už sa­vo svei­ka­tą. Sus­kau­dus, pa­ki­lus tem­pe­ra­tū­rai ne­be­tu­ri kant­ry­bės. Tai tar­si at­sa­ko­my­bės nu­me­ti­mas už sa­vo svei­ka­tą kaž­kam ki­tam, bet ne pa­čiam sau.

Žmo­nės tar­si ne­be­sup­ran­ta, kad jei­gu skau­da, karš­čiuo­ja, rei­kia iš­ger­ti pa­ra­ce­ta­mo­lio tab­le­tę, jei­gu su­vi­du­ria­vo – „Smec­tos“.

Jau­ni žmo­nės gy­do­si pa­gal „Goog­le“

Gy­dy­to­ja G. Gird­vai­ny­tė ap­gai­les­ta­vo, kad se­ny­vo am­žiaus žmo­nės į li­go­ni­nės Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­rių at­va­žiuo­ja per il­gai na­muo­se lau­kę pa­ge­rė­ji­mo ir kaip rei­kiant ser­gan­tys. Daž­nai bū­na ap­leis­ti ir ne­pri­žiū­rė­ti.

Jau­ni žmo­nės, pa­si­ro­do, gy­do­si pa­gal so­cia­li­nius tink­lus, „Goog­le“. Jie daž­nai gy­dy­to­jui sa­ko: „Goog­le“ ra­šė, kad man yra to­kia ir to­kia li­ga. Į li­go­ni­nę at­vyks­ta jau „ži­no­da­mi“ sa­vo diag­no­zę.

„Kar­tais pa­si­jun­ti toks šiaip li­go­ni­nės sky­riu­je vaikš­tan­tis, ant ku­rio ga­li šauk­ti, iš­si­lie­ti, ir kad gy­dy­to­jas ne­ga­li jo­kio spren­di­mo priim­ti, o tas spren­di­mas, ku­ris yra ne­priim­ti­nas pa­cien­tui ar­ba jo na­miš­kiams, tai jau yra blo­gas, – at­sklei­dė G. Gird­vai­ny­tė. –Vi­si esa­me žmo­nės ir ne­tak­tiš­kas el­ge­sys vi­siems ne­ma­lo­nus. Juo la­biau kad, ap­šau­kus gy­dy­to­ją, nie­kas ne­pa­si­kei­čia. Per­so­na­lą iš­ve­da iš pu­siaus­vy­ros, o jam dar rei­kia ati­dirb­ti li­ku­sį lai­ką.“

Nuo 2025 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jo Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 2 str. 9 d. re­dak­ci­ja, ku­rio­je iš­dės­ty­ta, kad gy­dy­to­jas ar ki­tas me­di­ci­nos per­so­na­las ga­li at­si­sa­ky­ti teik­ti pa­gal­bą as­me­nims, ku­rie ne­pa­gar­biai el­gia­si ar ki­tais bū­dais ke­lia grės­mę ki­tiems pa­cien­tams ir per­so­na­lui, truk­do dar­bą, že­mi­na jų gar­bę ir oru­mą.

Žmo­gaus svei­ka­ta – di­džiau­sias tur­tas

„Kiek­vie­nas žmo­gus gal­vo­ja, kad jis yra svar­biau­sias ir la­biau­siai ser­gan­tis. Ta­čiau yra ir sun­kes­nių li­go­nių, kar­tais ten­ka pacientą gai­vin­ti ar jis iš­tik­tas ko­mos arba yra ke­lių or­ga­nų sis­te­mų funk­ci­jų ne­pa­kan­ka­mu­mas ir rei­ka­lau­ja di­des­nio skaičiaus per­so­na­lo. Tad tas, ku­ris at­vy­ko dėl to, kad jam svaigs­ta gal­va ar var­gi­na ne to­kios ūmios būk­lės, tu­rės pa­lauk­ti. Pas mus, Tel­šiuo­se, įpra­tę grei­tai gau­ti pa­gal­bą, nes gy­dy­to­jas dras­ko­si, plė­šo­si, o di­des­nia­me mies­te kar­tais ten­ka pa­gal­bos lauk­ti ir 6–7 va­lan­das“, – dės­tė G. Gird­vai­ny­tė.

Su­lau­kia­ma prie­kaiš­tų, kad nie­kas ne­dir­ba, ne­žiū­ri. Bet juk ki­to žmo­gaus ne­nu­kel­si nuo ap­žiū­ros ku­še­tės ar lo­vos, kad pa­gul­dy­tum šau­kian­čio­jo gi­mi­nai­tį.

Skau­du žiū­rė­ti į tuos se­ne­lius, ku­rie ap­leis­ti, ne­pri­žiū­rė­ti, ku­riems rei­ka­lin­ga ne medicinos, o so­cia­li­nė pa­gal­ba.

Žmo­gaus svei­ka­ta – pa­ts di­džiau­sias tur­tas ir už ją nei gy­dy­to­jas, nei pa­ts žmo­gus ga­ran­tuo­ti ne­ga­li. Nors la­bai daž­nai už­duo­da­mas šis klau­si­mas. Žmo­gaus svei­ka­tos būk­lė pa­si­keis­ti ga­li aki­mirks­niu ir to kar­tais ne­ga­li nu­ma­ty­ti nei vie­nas gy­dy­to­jas.

At­sis­vei­ki­nant gy­dy­to­ja G. Gird­vai­ny­tė lin­kė­jo vi­siems su­pra­tin­gu­mo ir bū­ti svei­kiems.