
Prasidėjus rekonstrukcijos darbams, Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius perkeltas į ligoninės patalpas, kur anksčiau buvo fizioterapijos kabinetai. Su skyriaus vedėja Giedre Girdvainyte kalbamės apie persikraustymą, susirgimus ir problemas bendraujant su ne itin geranoriškais pacientais.
Giedra AKAVICKIENĖ
Paslaugų kokybė nenukentėjo
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja G. Girdvainytė pasakojo, kad persikraustymas nebuvo vienos dienos darbas, viskas buvo kruopščiai suplanuota iš anksto, todėl pavyko išvengti nesklandumų. Kaip pasidžiaugė vedėja, dėl prasidėjusių statybų teikiamų paslaugų kokybė nenukentėjo, gyventojai nepatyrė jokių nepatogumų.
Visos skubiosios pagalbos paslaugos teikiamos tos pačios, personalas taip pat tas pats, tik patalpų išdėstymas kitoks. Suprantama, pasak G. Girdvainytės, naujose patalpose adaptacijos reikėjo ir personalui, ir klientams.
Daug pneumonijos atvejų
Kalbėdama apie susirgimus, G. Girdvainytė pabrėžė, kad šiais metais daug atipinės pneumonijos atvejų diagnozuota tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, ir apgailestavo, kad šios ligos gydymas užsitęsia.
Prasidėjo gripo sezonas, daug karščiuojančių ir sloguojančių. Sukilus temperatūrai, ligoniai atvyksta į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, nors turėtų pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją.
Tačiau nenorėdami laukti eilėse pas šeimos gydytojus pacientai renkasi Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių kaip sau geriausią ir greičiausią problemos sprendimo būdą.
Saugokite save ir kitus
Nuo pat pirmos gruodžio savaitės iki dabar pacientų, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, skaičiai viršija limitus. Gydytojos teigimu, dar labai gerai, kad šią žiemą lauke nėra slidu ir dėl to išvengiama traumų.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja G. Girdvainytė pabrėžė, kad kiekvieną dieną nustatoma gana daug naujų susirgimų gripu A atvejų. Sergamumas jau pasiekė ir epidemiologinį lygį nuo praėjusios savaitės mūsų rajone.
Jeigu tradicinis sukėlėjas, tai ligos pradžia staigi, karščiuojama ir greičiau pasveikstama. Atipinės pneumonijos prasideda nuo sauso neproduktyvaus kosulio, nėra aukštos temperatūros.
Gydytojos teigimu, COVID-19 laikotarpis buvo išmokęs žmones higienos ir savisaugos. Dabar žmonės atsipalaidavo ir pamiršta tuos geruosius įpročius: plauti, dezinfekuoti rankas; jeigu karščiuoja, užsidėti kaukę; sergant neiti į svečius; vengti masinių susibūrimų. Jeigu pacientas guli ligoninėje, nebūtina visai giminei jį aplankyti, nes gausūs lankytojai kelia pavojų įnešti į skyrių virusines infekcijas. Turime save saugoti ir nepamiršti aplinkui esančių žmonių.
Vos suskaudus lekiama į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių
Kiekvieną dieną Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje sulaukiama pacientų, kurie atvyksta ne tuo adresu. Susirgę jie visų pirma turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją.
G. Girdvainytės nuomone, dabar žmonės nenori prisiimti atsakomybės už savo sveikatą. Suskaudus, pakilus temperatūrai nebeturi kantrybės. Tai tarsi atsakomybės numetimas už savo sveikatą kažkam kitam, bet ne pačiam sau.
Žmonės tarsi nebesupranta, kad jeigu skauda, karščiuoja, reikia išgerti paracetamolio tabletę, jeigu suviduriavo – „Smectos“.
Jauni žmonės gydosi pagal „Google“
Gydytoja G. Girdvainytė apgailestavo, kad senyvo amžiaus žmonės į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvažiuoja per ilgai namuose laukę pagerėjimo ir kaip reikiant sergantys. Dažnai būna apleisti ir neprižiūrėti.
Jauni žmonės, pasirodo, gydosi pagal socialinius tinklus, „Google“. Jie dažnai gydytojui sako: „Google“ rašė, kad man yra tokia ir tokia liga. Į ligoninę atvyksta jau „žinodami“ savo diagnozę.
„Kartais pasijunti toks šiaip ligoninės skyriuje vaikštantis, ant kurio gali šaukti, išsilieti, ir kad gydytojas negali jokio sprendimo priimti, o tas sprendimas, kuris yra nepriimtinas pacientui arba jo namiškiams, tai jau yra blogas, – atskleidė G. Girdvainytė. –Visi esame žmonės ir netaktiškas elgesys visiems nemalonus. Juo labiau kad, apšaukus gydytoją, niekas nepasikeičia. Personalą išveda iš pusiausvyros, o jam dar reikia atidirbti likusį laiką.“
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 9 d. redakcija, kurioje išdėstyta, kad gydytojas ar kitas medicinos personalas gali atsisakyti teikti pagalbą asmenims, kurie nepagarbiai elgiasi ar kitais būdais kelia grėsmę kitiems pacientams ir personalui, trukdo darbą, žemina jų garbę ir orumą.
Žmogaus sveikata – didžiausias turtas
„Kiekvienas žmogus galvoja, kad jis yra svarbiausias ir labiausiai sergantis. Tačiau yra ir sunkesnių ligonių, kartais tenka pacientą gaivinti ar jis ištiktas komos arba yra kelių organų sistemų funkcijų nepakankamumas ir reikalauja didesnio skaičiaus personalo. Tad tas, kuris atvyko dėl to, kad jam svaigsta galva ar vargina ne tokios ūmios būklės, turės palaukti. Pas mus, Telšiuose, įpratę greitai gauti pagalbą, nes gydytojas draskosi, plėšosi, o didesniame mieste kartais tenka pagalbos laukti ir 6–7 valandas“, – dėstė G. Girdvainytė.
Sulaukiama priekaištų, kad niekas nedirba, nežiūri. Bet juk kito žmogaus nenukelsi nuo apžiūros kušetės ar lovos, kad paguldytum šaukiančiojo giminaitį.
Skaudu žiūrėti į tuos senelius, kurie apleisti, neprižiūrėti, kuriems reikalinga ne medicinos, o socialinė pagalba.
Žmogaus sveikata – pats didžiausias turtas ir už ją nei gydytojas, nei pats žmogus garantuoti negali. Nors labai dažnai užduodamas šis klausimas. Žmogaus sveikatos būklė pasikeisti gali akimirksniu ir to kartais negali numatyti nei vienas gydytojas.
Atsisveikinant gydytoja G. Girdvainytė linkėjo visiems supratingumo ir būti sveikiems.