Aplink matydama aktyviai dirbančius globėjų paieškos specialistus, galvoju, kad vis dėlto globos procesas įdomiausiai atsiveria per pasakojamas istorijas. Kai matai ne tik dokumentų rinkinį, bet ir sužinai vaiko istorijos kontekstą, kai gali pasakyti ne tik „gražu“ ar „negražu“, bet ir pabandyti suprasti, iš kur tas grožis kyla.
Aušrelei (mes jos kitaip ir nevadiname) jau 18 metų. Šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre, pasirinkusi interjero dizainerio specialybę. Jau antrus metus išrenkama mokyklos prezidente, norėtų toliau studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, ką dabar turiu, ką esu pasiekusi“, – su šypsena veide sako ji.
Aušrelė nuo 3 metų auga globėjų šeimoje. Globėjų dukra labai norėjo turėti sesutę, nes kaimynystėje gyvenanti šeima globojo mergaitę. Matyt, geras pavyzdys – užkrečiamas. Globėjai apsilankė vaikų globos namuose, Aušrelę paėmė svečiuotis ir nebegalėjo sugrąžinti į vaikų namus. Patekimo į šeimą momento Aušra neprisimena, bet globėja pasakojo, kad iš karto globėjus pradėjo vadinti mama ir tėčiu. Pirmieji iš vaikystės atplaukiantys prisiminimai – labai migloti. „Prisimenu, jog buvome sodyboje, mane pastatė į pievos vidurį ant žolės – o aš labai bijojau žolių, gėlių. Labai ryškus prisiminimo momentas – kai išmokau dviračiu važiuoti. Mama ir tėtis mane mokė, o po to džiaugėsi mano sėkme“, – pasakojo Aušra.
Pokalbiai apie globą šeimoje nebuvo „tabu“ – nuo ankstyvos vaikystės ji augo su žinia, kad yra globojama. Gąsdino mokyklos lankymo pradžios laikotarpis – neišvengė patyčių. Apsipykdavo ir žodžiais apsikeisdavo su mama, tačiau su šeima pavyko sukurti tokį ryšį, kad visi ją labai myli – visi priėmė kaip savą. Sunkiausiais momentais visada pagelbėdavo mama – jai pasipasakodavo, dabar jau pati su savo jausmais bando susitvarkyti, o tik po to į mamos glėbį. Mama turi tokių galių – kai kas nors nutinka, ji tai jaučia. Aušra labai jautriai pasakoja apie santykius su mama: „Mamai jaučiu išskirtinius jausmus. Stebiu draugių santykius su tėvais ir stebiuosi, jog biologinėje šeimoje kartais pasitaiko ne tokie geri santykiai. Mūsų su mama ryšys labai artimas, nors ne taip dažnai pasakau, kad myliu – norisi tą pasakyti dažniau, bet kažkaip neišeina. Savo piešiniais, darbeliais stengiuosi parodyti savo meilę, savo jausmus. Su žodžiais – sunkiau. Savo pasiekimuose ateičiai pasirašiau, kad dažniau mamai pasakysiu gražius žodžius ar savo jausmus.“
Prakalbus apie išdaigas, kurias iškrėsdavo, Aušrelė šypsosi: „Didžiausia išdaiga – padegiau užuolaidas. Mama labai išsigando, užgesino. Paauglystė buvo audringesnė – draugų ratas prasiplėtė. Mama visada prašydavo pasakyti tiesą ir nenuslėpti. Kartais tai pavykdavo, o kartais vėliau pasisakydavau, nors mama nujausdavo. Nespausdavo manęs – mama sulaukdavo momento, kai aš pati norėdavau papasakoti. Visada rodydavo rūpestį, dėmesį. Aš taip pat esu linkusi papasakoti, kaip man sekėsi. Su biologine šeima palaikau ryšius: bendrauju su mažesne sesute, kuri gyvena globėjų šeimoje, su broliais, kurie taip pat užaugo globojančioje šeimoje. Jie šiuo metu jau pilnamečiai. Mama skatino palaikyti ryšį su biologine šeima. Biologinei mamai neturiu ką pasakyti, ji manęs atsiprašė – priėmiau jos atsiprašymą ir toliau gyvenu“, – sako Aušra.
„Turime tradiciją kartą per mėnesį lankytis spektakliuose, koncertuose. Pradžioje man nepatikdavo, ypač paauglystėje, nes nedaug kas į koncertą eina su mama. Bet dabar suprantu, kad lankytis spektaklyje su mama net įdomiau – dalijamės įspūdžiais, emocijomis, kartu kikename iš juokingų situacijų. Išgyvenimai, kuriuos patiriame abi kartu, – neįkainojama vertybė. Dabar mamą raginu eiti vakarais pasivaikščioti. Kartu ruošiamės šventėms, lankome gimines. Visada esu atsakinga už stalo padengimą šventėms. Mama ruošia maistą, aš serviruoju stalą“, – savo gyvenimo patirtimi dalijasi Aušra.
Kartais pagalbos mama kreipdavosi ir į Telšių socialinių paslaugų centro Globos centrą. Aušra labai išgyveno dėl patiriamų patyčių, tada užteko globos koordinatorės ir mamos pokalbių su besityčiojančių vaikų tėvais, ir situacija buvo išspręsta. Pati dažnai mokykloje pastebi patyčias ir nelieka abejinga – stabdo jas.
„Globos centrui – nuoširdžiausi, geriausi, įsimintiniausi jausmai. Labai myliu savo globos koordinatorę. Visi darbuotojai jautrūs, labai laukiu jų skambučių, žinučių, susitikimų. Noriai jungiuosi į globos centro veiklas, savanoriauju renginiuose. Svarbus pasitikėjimas Globos centro darbuotojais, su kuriais dažnai pasikalbu, rašau žinutes, skambinu, laukiu patarimų. Žinau, kad visada sulauksiu pagalbos“, – pasakoja Aušra.
„Globėju gali būti žmogus, kuris turi didelį atsakomybės jausmą, yra nuoširdus, pasitiki vaiku ir jį myli. Manau, kad kiekvienas, nesvarbu, kiek jam metų, nori gyventi šeimoje“, – įsitikinusi Aušrelė. Pagalvojusi ji pasakė: „Nuo 4 klasės sakiau, kad užaugusi norėsiu globoti. Kada tai bus, dar nežinau. Noriu suteikti begalinę meilę ir pasitikėjimą vaikams.“
Jei pagalvojate apie vaikų globą – susisiekite su Telšių socialinių paslaugų centro Globos centro specialistais.
Adresas: Džiugo g. 6, Telšiai, 4 aukštas.
„Facebook“ puslapis: Vaikai yra vaikai. Telšių rajonas.
Informaciją rasite internetiniame puslapyje www.telsiuspc.lt/globos centras
Tel. +370 645 32625, el. paštas: globoscentras@telsiuspc.lt
Telšių socialinių paslaugų centro Globos centro veiklos koordinatorė Jurgita VENCLOVIENĖ