Beveik visą vasarą ir šį gražų rudenį nenutrūkstančia galerija Varnių miesto bibliotekoje ant molbertų puikuojasi varniškių dailininkų nutapyti paveikslai, matomiausioje vietoje akį traukia smulkių juvelyrinių rankdarbių ekspozicija.
Garbingoje vietoje eilės sulaukė ir Telšių K. Praniauskaitės bibliotekos Varnių filialo darbuotojos Zitos Macienės – auksinių rankų meistrės – ilgai mintyse ir širdyje išnešioti tapybos ir juvelyrikos darbeliai.
Parodoje „Atokvėpio minutės“ – tik patys geidžiamiausi iš gausybės Zitos paveikslų arsenalo, kaip antai: „Gimtasis sodžius žiemą“, „Žirgai naktigonėje“, „Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia“, ir visa plejada natiurmortų, atspindinčių Žemaitijos krašto darželių etnografinius gėlynų bruožus.
Polėkį ir peną kūrybai kraštietė surado dar vaikystėje, bėgiodama gėlėtomis Minijos pakrantėmis, kurios ryškia pasagėle apjuosia Paplienijos piliakalnį ir visą Žarėnų miestelį, apsuptą net penkių ežerėlių. O gal tas Paplienijos papėdėje trykštančio šaltinėlio „gyvybės vanduo“, kuriuo rieškučiomis semdama gaivinosi kasdien grįždama namo iš mokyklos?…
Gimė ir augo Zita kalvelėmis „apmėtytame“ Girkantiškės dvarelyje, kuriame triukšmą kėlė ne tik jos – Žukauskų – šeimos dešimt vaikelių padūkėlių, bet ir dar aštuonių gyventojų kodėlčiukai. Nebuvo liūdna augti nei vasarą, nei žiemą.
Baigusi Telšių kultūros mokyklą, moteris įgijo bibliotekininkės specialybę ir pradėjo dirbti Telšių viešojoje bibliotekoje, vėliau dirbo Janapolėje.
Likimo ranka pažėrė ir nemažą saują druskos, kurios skonį teko pajusti dirbant nelengvus darbus Anglijoje. Grįžusi iš emigracijos, užsienyje uždirbtus pinigėlius Zita sumąstė investuoti į nuosavo namelio Varniuose renovaciją. Šią mintį drąsino kažkada baigti statybininko apdailininko kursai ir įgyta, galima sakyti, dizainerio specialybė.
Dirbdama Varnių bibliotekoje, Z. Macienė nė nepajuto, kaip neišvaizdi jos žemaitiška šimtametė trobelė virto išvaizdžiu ir solidžiu, visus urbanistinius reikalavimus atitinkančiu statiniu. Ir visa tai – šeimyninės rangos būdu: vakarais po darbo, laisvadieniais.
Bene didžiausią palaimą ir gerąją energiją Zita sugeneruoja keliaudama. Yra aplankiusi Italiją, Kroatiją, Švediją, Latviją, Čekiją bei Jungtinę Karalystę. Per turizmą pamėgo ir fotografiją bei poeziją. Egzotiški reginiai kelionėse duoda impulsą smulkiems rankdarbiams ir kūrybai. Varniškė svajoja išleisti savo eilėraščių rinktinę.
Ne paskutinėje vietoje šios moters gyvenime yra ir meno saviveikla. Ji – ne vien Varnių gyventojų aukštai vertinamo Kultūros centro moterų choro studijos „Tėkmė“ dainininkė, bet ir aktyvi miesto renginių dalyvė, literatų būrelio „Lyra“ narė.
Tokia ji – gimtinės grožio apžavėta, Zita Macienė – devynių amatų meistrė ir „riktinga“ žemaitė.
Stanislovas GENUTIS
Įdomiausia, kad fotografijoje nematyti nei gerb. Zitos Macienės, nei jos darbų 🙁 Genutis strikes again 😀