Gam­tos iš­dai­ga: ba­tuo­se van­duo, o va­dy­bi­nin­kė me­luo­ja

Praė­ju­sios sa­vai­tės ket­vir­ta­die­nio pū­ga ir lie­tus at­ne­šė ne­ma­lo­nu­mų ir pre­ky­bi­nin­kams. Vie­no­je ava­ly­nės par­duo­tu­vė­je pro sto­gą pra­si­ver­žęs van­duo ap­ga­di­no pre­kes. Ta­čiau di­džiau­sią stre­są pa­ty­rė par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kė, ku­ri da­bar kas ry­tą atei­da­ma į sa­vo dar­bo vie­tą bai­mi­na­si at­ras­ti dar ko­kią nors bė­dą.

Ais­tas MEN­DEI­KA

Ket­vir­ta­die­nio gam­tos iš­dai­gos pa­ro­dė, kad ne tik ke­lių, gat­vių ar ša­li­gat­vių pri­žiū­rė­to­jai to­kiems at­ve­jams ne­bu­vo pa­kan­ka­mai pa­si­ruo­šę. Pa­si­ro­do, kai ku­rių pa­sta­tų būk­lė ir­gi ne­džiu­gi­na, nors jų sa­vi­nin­kai tik­rai ne­prik­lau­so vargs­tan­čių­jų ka­te­go­ri­jai.

Tą ry­tą į sa­vo ava­ly­nės par­duo­tu­vę, įsi­kū­ru­sią maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­lui „Nor­fos maž­me­na“ pri­klau­san­čio­se ir nuo­mo­ja­mo­se pa­tal­po­se, atė­ju­si Gied­rė Le­peš­ke­vi­čie­nė nu­stė­ro – par­duo­tu­vė­je telk­šo­jo van­dens ba­los, o pro lu­bas ne la­šė­jo ar var­vė­jo, o lie­jo­si van­duo.

„Pa­ma­ty­ti to­kį vaiz­dą tik­rai ne­si­ti­kė­jau. Kar­tu su atė­ju­sio­mis klien­tė­mis puo­lė­me ne­šti to­liau nuo srū­van­čio van­dens pre­kes, da­lis jų jau bu­vo per­šla­pu­sios, iš kai ku­rių ba­tų te­ko tie­siog iš­pil­ti van­de­nį. Ant grin­dų bu­vo di­džiu­lės ba­los. Su­si­ran­kio­jo­me kur tik ga­lė­jo­me ki­bi­rus, ki­to­kius in­dus ir su­dė­lio­jo­me po van­dens čiurkš­lė­mis. Po­piet at­sku­bė­jęs vy­ras už­li­po ant sto­go ir šiek tiek nu­ka­sė nuo jo snie­gą. Tik ta­da van­duo te­kė­ti nu­sto­jo“, – ne­ma­lo­niais pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si G. Le­peš­ke­vi­čie­nė.

Ko­kią van­duo pa­da­rė ža­lą, mo­te­ris sa­kė ne­skai­čia­vu­si, ta­čiau svars­tan­ti, kad rei­kė­tų ieš­ko­ti ki­tų pa­tal­pų par­duo­tu­vei. Mat už­tik­ri­ni­mo, jog dau­giau da­bar­ti­nė­se pa­tal­po­se pa­na­šūs at­ve­jai ne­pa­si­kar­tos, nė­ra.

Pa­sak G. Le­peš­ke­vi­čie­nės, iš­kart ap­si­tvar­kiu­si ji pa­mė­gi­no su­si­siek­ti su „Nor­fos“ ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­mos va­dy­bi­nin­ke Lo­li­ta Kaz­laus­kie­ne. Tik nu­si­ra­min­ti dėl pa­tir­to stre­so ne­pa­vy­ko.

„Va­dy­bi­nin­kė pa­sa­kė, jog nie­ko čia bai­saus ne­nu­ti­ko. Na, šiek tiek pri­var­vė­jo van­dens. Esą snie­gas iš­tirps ir vis­kas bus ge­rai. Bet vis dėl­to pa­ža­dė­jo, kad pa­si­rū­pins. Ir tik­rai, bu­vo atė­jęs tik­riau­siai sta­ty­bi­nin­kas. Tik nau­dos iš jo jo­kios. Pa­siž­val­gė į lu­bas, nuo ku­rių dvi plokš­tės jau bu­vo nu­kri­tu­sios, lep­te­lė­jo „nie­ko čia nė­ra“ ir išė­jo. Be­je, va­dy­bi­nin­kė už­si­mi­nė, jog pa­tir­ti nuo­sto­liai gal­būt bus iš­skai­čiuo­ti iš pa­tal­pų nuo­mos mo­kes­čio“, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ penk­ta­die­nį pa­sa­ko­jo G. Le­peš­ke­vi­čie­nė, vis dar lau­ku­si, kad kas nors pa­si­ro­dys ir pa­si­rū­pins sto­gu.

„Tel­šių ŽI­NIOMS“ su­si­sie­kus su ta pa­čia „Nor­fos“ va­dy­bi­nin­ke L. Kaz­laus­kie­ne, iš­girs­ti, jog įmo­nė sku­biai im­sis ko­kių nors konk­re­čių prie­mo­nių, kad pa­na­šūs at­ve­jai ne­pa­si­kar­to­tų, ne­pa­vy­ko.

„Daug kur bu­vo bė­dų, ir smar­kiai sni­go, ir po to li­jo. Van­duo pro sto­gus la­šė­jo ir ki­tur, ne tik „Nor­fos“ pa­sta­tuo­se. Na, už­py­lė tru­pu­tė­lį. Šian­dien dar­bi­nin­kai jau vis­ką su­tvar­kė“, – penk­ta­die­nio po­pie­tę „Tel­šių ŽI­NIAS“ ti­ki­no L. Kaz­laus­kie­nė.

Va­di­na­si, „Nor­fos“ ad­mi­nist­ra­ci­ja vis dėl­to pa­si­rū­pi­no, kad van­duo dar kar­tą ne­pra­dė­tų var­vė­ti į par­duo­da­mus ba­tus? De­ja, ne.

Praė­jus ke­lio­li­kai mi­nu­čių po „Tel­šių ŽI­NIŲ“ po­kal­bio su „Nor­fos“ va­dy­bi­nin­ke, pa­klau­sė­me G. Le­peš­ke­vi­čie­nės, ar ji pa­ten­kin­ta sta­ty­bi­nin­kų sku­biu dar­bu.

„Gal juo­kau­ja­te? Be to vie­nin­te­lio, ku­ris atė­jęs pa­bur­bė­jo ne­pa­ten­kin­tas, pa­si­žval­gė ir išė­jo, dau­giau jo­kie sta­ty­bi­nin­kai ne­bu­vo atė­ję ir nie­kas nie­ko ne­tvar­kė. Kaip bu­vo lu­bo­se sky­lės nu­kri­tus per­mir­ku­sioms plokš­tėms, taip jos ir te­bė­ra. Bai­mė, kad ry­toj atė­jus į par­duo­tu­vę vėl ga­li tek­ti brai­džio­ti po ba­las, ir­gi neiš­ny­ko. Pa­lauk­siu iki pir­ma­die­nio. Jei nie­kas ne­pa­si­keis, ieš­ko­siu ki­tų pa­tal­pų“, – nu­ste­bu­si, kad taip akip­lė­šiš­kai ga­lė­jo pa­me­luo­ti va­dy­bi­nin­kė, „Tel­šių ŽI­NIOMS“ sa­kė G. Le­peš­ke­vi­čie­nė.