FNTT tirs Seimo nario J. Ramono žmonos galimą sukčiavimą ir dokumentų klastojimą

Telšių rajono apylinkės prokuratūra gruodžio 15 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo nario Jono Ramono žmonos Vilijos Ramonienės sukčiavimo ir dokumentų klastojimo ir šį tyrimą atlikti pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Telšių apskrities skyriui.
Prieš keletą mėnesių su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. Ramonienės veiksmų į Telšių teisėsaugą kreipėsi jos sesuo Agnė Stolygaitė, bet tiek Telšių rajono apylinkės prokuratūra, tiek Telšių rajono apylinkės teismas prašymą atmetė. Tačiau Šiaulių apygardos teismas, kuriam buvo apskųsti šie sprendimai, nutarė, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas.
„Niekam nelinkėčiau teistis su savo seserimi, tačiau tai man – vienintelis kelias ieškoti teisybės. Tenka tik apgailestauti, kad pasitikėjau žmogumi, kuris paskui apgavo ne tik mane, bet ir valstybę“, – sakė A. Stolygaitė, kuri gavusi oficialų Telšių rajono apylinkės prokuratūros raštą. 
Ji tikisi, kad ikiteisminis tyrimas padės išaiškinti visą tiesą ir panaikins jai pačiai keliamus įtarimus.
Rugsėjo mėnesį A. Stolygaitė kreipėsi į teisėsaugą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo V. Ramonienės sukčiavimo, apgaulingos apskaitos, dokumentų klastojimo ir kitų pažeidimų. A. Stolygaitė tvirtina, kad V. Ramonienė ja pasinaudojo ir iš valstybės bei Europos Sąjungos (ES) gavo daugiau kaip 400 tūkst. Lt, o jai paliko 166,3 tūkst. Lt nepriemokų ir baudų.
Generalinei prokuratūrai įteiktame prašyme teigiama, kad V. Ramonienė, siekdama gauti ES paramą, 2005 metais įkalbėjo savo seserį A. Stolygaitę formaliai įregistruoti savo ūkį ir notariniais įgaliojimais įgalioti V. Ramonienę jį tvarkyti. 2005–2008 metais 16 m. jaunesnės sesers vardu V. Ramonienė gavo 407,9 tūkst. Lt jauniesiems ūkininkams skiriamos ES ir valstybės biudžeto paramos, kurios pati nebūtų gavusi. Be to, ji netinkamai tvarkė sesers ūkį, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija priskaičiavo 166,3 tūkst. Lt mokestinių nepriemokų, baudų ir delspinigių, o V. Ramonienė apgaulės būdu išvengė atitinkamų prievolių valstybės biudžetui ir pasisavino svetimą didelės vertės turtą.
Tai, kad V. Ramonienė buvo tikroji ūkio tvarkytoja, pripažino ir Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės, kuri nurodė, kad įgaliojimo pagrindu veikusi V. Ramonienė lėmė mokestinių teisinių santykių atsiradimą tarp A. Stolygaitės ir valstybės biudžeto.