• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Auginame Telšių kraštą
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
  • Skaidrumo politika
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Auginame Telšių kraštą
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
  • Skaidrumo politika
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

„Europos muziejų naktyje“ atiduota duoklė žemaitukams

Telšių žinių redakcija
26 gegužės, 2023
Teminiai puslapiai, Žemaičių kultūra
0

2023-iuosius Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Žirgo metais. Ta proga gegužės 13-ąją Žemaičių dailės muziejus plungiškius pakvietė į neeilinius „Europos muziejų nakties“ renginius. Pasirinkimas, ką veikti renginiuose, kaip sakoma, buvo kiekvienam pagal amžių ir skonį: istorijos faktai, muzika, paroda orientuota į vyresnius, o etnografiniai žaidimai, žaislai, edukaciniai užsiėmimai lyg bites prie medaus viliojo mažuosius.

Jolanta Vasiliauskienė

„Promenada parke“

„Europos muziejų naktis“ Plungėje pradėta dailininkės Mykolės Ganusauskaitės tapybos paroda „Promenada parke“. Iš Kauno kilusi menininkė bakalauro ir magistro laipsnius įgijo studijuodama Nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Dar būdama Prancūzijos sostinėje ir vėliau grįžusi į Lietuvą tapytoja stebino savo pasirinkimu – šiuolaikine peizažo žanro interpretacija.

Susižavėjusi Plungės kunigaikščių Oginskių rūmų ansamblio parku M. Ganusauskaitė pernai rudenį visą savaitę jį tyrinėjo. Galiausiai iš sukauptos informacijos gimė aliejumi ant drobės nutapytas šiam parkui dedikuotas paveikslų ciklas „Promenada parke“. Ryškiomis kūrinių spalvomis M. Ganusauskaitė tarsi pakviečia žiūrovus dar kartą po jį pasivaikščioti. Tik šį kartą į jį pažvelgti menininkės akimis. Paroda veiks iki liepos 23 dienos.

Dėmesys Žirgo metams

Pasibaigus rimtajai renginių daliai, plungiškių ir miesto svečių dvaro žirgyne laukė linksmybės – Žirgo metų edukacinė erdvė. O joje veiklos rado kiekvienas.

Žoliautoja ir rašytoja Giedrė Bružienė atsivežė vaistinių žolių ir gydomųjų tepalų nuo šimto ligų, o sudužusias širdis „gydė“ burtais. Apie archeologinę rekonstrukciją, žirgo ir kario vaidmenį mūsų šalies istorijoje pasakojo kuršių genties kultūros, istorijos ir gyvensenos rekonstrukcijos klubo „Pilsots“ nariai. Smalsuolius viliojo galimybė pasimatuoti šarvus, palaikyti rankose kalaviją…

Į svečius atvažiavusios Žemaitės memorialinio muziejaus Bukantės dvarelio šeimininkės išalkusiuosius vaišino bulvėmis su kastiniu ir kitais skanumynais.

Muziejininkė Irena Jonauskienė supažindino su visomis žirgų veislėmis. Šalia jos norintieji galėjo pasidaryti knygų skirtukus, buvo galima nusilipdyti žirgelį. Prie kiekvieno stalo žmonės rinkosi ir domėjosi, bet didžiausio dėmesio sulaukė per visą žirgyną išsidėstę etnografiniai žaidimai, brikelė nusifotografuoti.

Kad žmonės žinotų, kur susirinko, ko atėjo, Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė papasakojo, kodėl šie metai buvo paskelbti Žirgo metais.

„Plungė ir tai, kas vyko šiame pastate, ypač svarbu, nes lėmė, kad lietuviški žirgai iš Lietuvos ir lietuvių gyvenimo neišnyktų. Lygiai prieš šimtą metų čia buvo atidarytas pirmasis modernios Lietuvos valstybinis žemaitukų žirgynas, – kalbėjo istorikė. – Tikriausiai paklausite, o kodėl mums tai taip svarbu? Sugrįžkime į Lietuvos valstybingumo pradžią. XIII–XIV amžiuje lietuvių gentys su ambicija neišnykti įsiveržė į Europos žemėlapį. Ne išnykti, o sukurti savo valstybę. Jos atpažinimo ženklu tapo Lietuvos valdovo antspaudas, vaizduojantis raitelį. Ir visa tai neatsitiktinai, tai reiškia, kad čia žemę gina ir valstybę kuria raiti kariai, t. y. žmonės su žirgais.“

Pasak J. Skurdauskienės, nedideli, trumpakojai ir labai ištvermingi žirgai netrukus padėjo sukurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – didžiausią valstybę Europoje – nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Istoriniuose raštuose liudijama, kad Lietuvoje geriausias savybes turintys žirgai buvo pradėti veisti, tačiau laikas jiems buvo negailestingas – žemaitukus pradėjo keisti didesni, sunkesni arkliai, todėl iki XIX a. ši lietuviška veislė vos neišnyko.

Tam įvykti neleido Žemaitijoje gyvenę didikai Oginskiai, vietos bajorai ir ūkininkai. Jų dėka mūsų kraštas tapo žemaitukų išsaugojimo centru, iš kurio sklido žinia apie šios veislės žirgų vertę, jų reikšmę lietuvių gyvenimui, pradėta šiuos žirgelius populiarinti. Kaip sakė J. Skurdauskienė, iki Pirmojo pasaulinio karo žemaitukas tapo kiekvieno ūkininko pasididžiavimu ir jo ūkininkavimo kokybės ženklu.

Deja, visą šį įdirbį sunaikino Pirmasis pasaulinis karas. „Tačiau 1918 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė padaryti beveik neįmanomą darbą – atkurti vietinių lietuviškų arklių populiaciją. Ir tą padaryti būtent Plungėje. 1921 m. lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministerija pasirašė pirmojo valstybinio žemaitukų arklių žirgyno steigimo dokumentą. Šio žirgyno atidarymas įvyko 1923 m. gegužės mėnesį. Čia prasidėjo modernios Lietuvos lietuviško žemaituko atgimimas“, – dėstė J. Skurdauskienė. Tiesa, žirgynas veikė iki 1934 m., vėliau buvo perkeltas į Gruzdžius.

„Ir nors po Antrojo pasaulinio karo žemaitukų arklių veislę teko dar kartą atkurti, jos istorija nenutrūko ir tęsiasi iki mūsų dienų. Lietuva išsaugojo ir gali didžiuotis viena seniausių Europoje ištverminga ir atsparia vietos arklių veisle, padėjusia pamatus mūsų valstybingumui, nulėmusia šalies ūkinę raidą, padariusia didelę įtaką kultūrai“, – pabrėžė Žemaičių dailės muziejaus istorikė.

Renginys užbaigtas modernizuotą folklorą atliekančios grupės „Kitava“ pasirodymu.

Kitas įrašas

Jū­ra – smal­si mer­gi­na

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Naujienos iš interneto

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Tel­šių jau­no­sios krep­ši­ninkės ne­rims­ta ir va­sarą
Purvo iššūkiai Kupiškyje: Telšių motokroso klubas iškovojo trečiąją vietą
Pirmąjį pusmetį Tarybos narių atlyginimams – apie 166 tūkst. eurų
Lėtai troškinama antiena su pomidorais
Bal­vio ežero til­tas – su­si­tel­ki­mo sim­bo­lis
Nuo kas­die­nių pra­ktikų prie jūros iki did­žio­sios sce­nos

Žemaičių kultūra

Į Plungę sugrįžo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Kuliuose nuaidėjo Vasaros šventė
Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčiai sukako 280 metų
Židikų kultūros centre – dvigubas jubiliejus ir ateities planai
Palaidojimo paslaptis paaiškėjo po septynių dešimtmečių
Istoriją saugoti padeda kruopšti restauracija

Laisvalaikis

Tel­šių jau­no­sios krep­ši­ninkės ne­rims­ta ir va­sarą
Lėtai troškinama antiena su pomidorais
Tel­šiuo­se lankė­si pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nių ly­de­riai
Že­mai­čių ba­jorų drau­gi­jos iš­vy­ka
De­gai­čių sen­jorų klu­bo na­rių ke­lionė į Nidą
 „Scenos ribos tiesiog išnyks“: vizualinio pasaulio kūrėjai apie Klaipėdos festivalio atidarymo oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“

Sveikata

Lietuvos optometrininkų asociacija  perspėja: nelegalios atvažiuojamosios regos patikros kelia pavojų gyventojų sveikatai
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): simptomai, priežastys ir gydymas
Kokie faktoriai turi įtakos implantų ilgaamžiškumui?
Kur gims­ta ne tik vai­kai, bet ir pa­si­ti­kė­ji­mas
Var­niuo­se ati­da­ry­tas pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos die­nos sta­cio­na­ras: pa­gal­ba ne tik pa­cien­tui, bet ir vi­sai šei­mai
Kaip palengvinti kasdienį ligonio prausimą: praktiški patarimai
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Ar esate tinkamai pasiruošęs, jeigu išauštų diena X?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Auginame Telšių kraštą
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
  • Skaidrumo politika

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset