Šeštadienį 37 Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Žemaičių draugijos nariai, lydimi bajoro Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktoriaus Stasio Kasparavičiaus, vyko aplankyti Panemunės pilių ir piliakalnių.
Kelias iki Panemunės neprailgo, nes S. Kasparavičius pasakojo apie miestelius, kuriuos pravažiavome, jų istorijas, piliakalnius.
Nemuno pakrante vingiuojantis kelias žavėjo ypatingo grožio gamta, architektūros paminklais.
Apžiūrėję Raudonės pilį, patraukėme Veliuonos link. Veliuona buvo vienas iš svarbiausių pasipriešinimo kryžiuočiams centrų. Po Žalgirio mūšio Veliuona tapo svarbiu Žemaitijos centru. Jame būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, Žemaitijos seniūnija, įsteigta viena iš pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Veliuonai buvo suteikta Magdeburgo teisė, ją valdė garsios LDK giminės.
Žavėdamiesi vaizdingomis apylinkėmis, atvažiavome į Seredžių, užlipome į Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Seredžius XVII a. pabaigoje buvo viena didžiausių privačių valdų Žemaitijoje.
Aplankėme ir Belvederio rūmus. Minėti rūmai nepaprastai apleisti, nykstantys. Vietiniai gyventojai sakė, kad buvo parengtas rūmų restauravimo projektas, buvo skirtos lėšos, tačiau projektas liko neįgyvendintas.
Džiugiai nusiteikę, kupini įspūdžių grįžome namo.
Loading ...
Džeinei pagal spec. užsakymą:
Dė to nulinksniuoto, nuolankaus kito skruosto atsukimo.
Ką keli šimtai metų girdime iš kaimo klebonėlių,tai ką su pasigardžiavimu ekspotavo visos valdžios, po teisybei yra fikcija ir tamsuolių blüdas.
Šv.Raštas(NT) parašytas prieš du tūkst. metų.
Daug JHS prakalbų ir palyginimų yra dėstomi savaime suprantama, ano meto kalba – visi palyginimai, alegorijos ir metaforos yra paimti iš to meto gyvenimo, aplinkos, papročių.
Izraelis buvo Romos kolonija.
Roma buvo vergvaldžių imperija.
Taigi, reikėtų žinoti to meto paprotinę teisę.
Patricijų, plebėjų bei vergų elgesio normos buvo smulkiai reglamentuotos.
Kuno kalna, kūno dalių simbolika buvo be galo svarbi.
Nuo galvos pakaušio iki pirštų galiukų.
Paliesti delnu kitą asmenį, reiškė sic!, to kito pripažinimą sau lygiu.
Delnu paliesdamas vergą patricijas rizikavo užsitraukti didžiulę gėdą nes tas reiškė tą patį kaip ir pabučiuoti subinę. Todėl jeigu būdavo reikalas suduoti vergui smūgį ir nebuvo kuo o tik ranka, etiketo reglamentas liepė smūgiuoti išorine plaštakos dalimi.
Vienžo,Kedras buvo labai smulkiai aprašęs mechaniką to reikalo, bet esmė tame kad itin drąsūs vergai kartais sugebėdavo visų akivaizdoje pažeminti savo skriaudiką vergvaldį.
Prieš pat smūgį jie staioai pasukdavo galvą kitu šonu ir kažkaip ten gaudavosi, jog gaudavo smügį vidine plaštakos dalimi t.y. delnu.
Tai buvo neįtikėtinos drąsos ir įžūlumo pasipriešinimo aktas.
Tai reiškė jog – tu manęs negali priversi paklusti, nes nesi už mane viršesnis.
Tad, kai JHS mini aliuziją į šią alegoriją, tai reiškia štai ką- niekada nesiliauk priešintis bogiui. Tai reiškia- net savo gyvybės kaina nenusilenk tironui.
Kovok!
…štai toks minimalus, Kedro kaip speco, išaiškinimo perpasakojimas.
Juk jis keičia nepaprastai daug!
Labukas.
Už paaiškinimą dėkui. Nors nelabai isivaizduoju konkrečiai.
Del portalo liudna.
Žinai,mane į ji menkai betraukia. Gal cia intuicija veikia ar ką?
Šlykštu,jei taip iš tiesų yra.
Gal dar poetas sureaguos? Žiurėsim.
O kaip tau pačiam patinka diskusijos autoriaus bendravimo stilius?
Man tai kažkaip neblizga: negudriai,grubokai atsakinėja skaitytojam.Kaip išprievartautas,dantis sukandęs pasirodo.
Vienu žodžiu…inteligentai,atsiprašant…
Taip, Propelerio nepasitenkinimą pastebėjau.Aplamai jis pasirodė tik po to kai tapo akivaizdu jog mes ne tik medalyvaujame, bet ir neketiname dalyvauti.
Musų demonstratyvus demaršas parodant kad stipri diskusija vyksta tik ten kur mes gerai sukam ratus.
Ten kur mūsų něra, domosi tik purienos ir stažai.
Be to buvo užgautos pono asmeninês ambicijos.
Straipsnis geras, įděta darbo rašant. Neekspromtinis. Jaučiasi dr.laipsnis. tikėtasi dėmesio, įbertinimo.
Ir staiga triumfą nukonkuruoja kažkokie trys vabaliukai.
Maža to- dar ir įžūliai sukritikuoja propelerio gebėjimą sukti salos reikalus.
Kaip nebus dantis sukandęs.
Atgal atvirai kirsti negali. Nefirma. Daktaro laipsnis neleidžia nusileisti iki kaimiečių lygio.
Nes nevalia liesti praščioko delnu- antraip pripažinsi sau lygiu!
O ir privengia mažumėlę. Propas puikiai matė kokie skuteliai liko pavasarį iš kito daktarėlio. Dar pamena.
Dėl to ar man nelabai svarbu ar sala patinka ar nepatinka. Nelabai rūpi.
Nes kol sala dar nerodo požymių perėjus į kokios kontoros ar režimo pisę, tol jų vidaus reikalai ir personalijos nelabai rüpi.
Jeigu pamatysiu kad ta vieta pasidarė priešų propagandops lizdu- tuomet iškarto atia.
O kol kas dirbsiu. Bet ausys bus tačios, o akys nplačiai atmerktos.
Atidžiau sklenuosiu smulkmenas bei makro detales.
Manau, kad po nedidelio tarpo reikia padaryti tokį patį triuką, tipo užduoti poetui nepatogių klausimų ” v lob”.
Kadangi Džein jau savo keptuvę „įsegė” , dabar būtų gerai ir Didžiui paklausti vyriškai.
Jeigu ir po to tylės kaip koks Mu Mu , tuomet ką gi -nuspręsim susirinkę dėl verdikto, o man teks įteikti „notą”.
Na, bet gal dar ateis į razumą…
Matysim.
Pardon, bet užėjo šišas ir nesusiturėjau.
Pas hebrajus nieko taip ir nesulaukęs, įmečiau špilkutę.
Nekalta liaudiška dainelė, bet kas moka bitiškas „natas” skaityti, supras kokia meliooodija po eiliuotu tekstu užšifruota : )
Susinervino…
Mano špilka gyvavo labai trumpai.
Ištrinta žaibiškai nepalikus jokių trynimo pėdsakų.
Jokių padakų apie karlikus.
Buvo ir išnyko.
Kažkas, kam labai rūpi, netingi įdėmiai stebėti.
Ar sakiau, jog manau kad poetas tikriausiai gavo trynimo rakto dublikatä?
Poetas yra nakviša.
Porą trejtą nakteliû ir aš panaktinėja.
Stebėjau.
Tarkim jis pusę trijų nakties, kaip mėgsta parašo komentarä. Aš pareplikuoju jo atžvilgiu. Pusė trijų, aplink neingyvos dvasios. Tokiu metu visi propeleriai jau yrečią posmą sapnuoja. Staiga , jablynkšt ir mano špilkutė, bac! Ir ištrinama.
O potale tik poetas. Visiaplink Maksim ega.
Klausimas kas ištrynė iš pažiůros nekaltus komentuse, kuriuose būta tik poetui suprantamų dalykų?
???
O dabar pacituosiu tai kas buvo žaibiškai pašalinta:
:
nickas:
„bilda tara dėžėje”
Tekstas:
:
„man r..utė (?) taip prisakė
su bitelėm nekalbėti
r..utės (?) klausau
širdelės klausau
pr….io bijau(?)”
.
Va tai buvo ištrinta nedelsiant.
Jūs ką nors suprantat?
Serui.
Na,petelnę paleidau švelniai.
Atsako jokio.”Nematė” tipo.Labai ‘tikiu”.
Tu pats,Sere, savęs paklausk, ir pats sau atsakysi-„paranoja”žmones kankina,kartu su didybės manija.
Na, pažiūrėk,kiek kartų raminai ir davei progų susiprast bambukologui.Daug kartų.Todėl,kad susikurti sau padorų bičiulį,reikia nemažai pastangų ir kantrybės.
Šlykščiuosi pasipūtusiom ir susireikšminusiom asmenybėm.
A tu pastebėjai,kada exbičiulis šalia atsirasdavo,ogi po to,kai nustojai rodyt dėmesį ir jį kalbint.
Toki „užsišikimą” vertinu kaip didybės maniją.
Būk žmogus,Sere, nesižemink.
Čia tau ne „kudirkinių” ir net ne”smetoninių” laikų inteligentai,čia jau modernių laikų intelektualai-mega žvaigždės,kurios renkasi, kam šviesti,o kam špygas rodyt.
Argi toks elgesys yra lygis?…
P.S.
Pasižiūriu į seserį Nijolę Sadūnaitę,kai pamirštu,kaip turi atrodyti normalus Žmogus.
Serui.Didžiui.
Nesam kažkokie susireikšminę piliečiai ar nelaimingi snobai.
Bet jei, Sere, susiduriam su tokiu demonstratyviu ignoravimu,tai būtų nepagarbu sau į tai nereaguoti.
Portalas yra viešas.Bet jis primena kažkokį šiukšlinėlį.O plius šeiminykų nedraugiškas elgesys. Jei jie taip nori tapti purienų ir stasienų poligonu-prašom. Negražu trukdyti.
Aš dairausi kitos, jaukesnės vietelės.
Man,bičiuliai,gaila ir laiko ir energijos kelt reitingus tiems, kurie viena šneka,o kita daro. Štai purentojų skiedalai -pagarboj. O mūsų kritiški,tegu ir pašaipūs – juk pelnytai,komentarai trinami su užsidegimu.
Nuo vasaros mums rodomas užpakalis. Kaip jau ir pakankamai laiko”susiprasti”,kad esam nepageidaujami.
Tad susilaikysiu nuo komentarų saloj.
Kiek,Sere,kartų klausei,teiravaisi,kame reikalas?
Šlykštu,kai demonstruojami vaikiški nekalbadieniai.
Pykstu, nes yra už ką.
Savo nuomonės judviem neprimetu. Gal matot,jaučiat kitaip. Bet kad ir buvęs bičiulis taip neturėtų elgtis. Tad gan tų spėliojimų,kas čia kaltas-aplinka,mėnulio fazė ar mes čia ką „ne taip padarėm” .
Ikiuks.
Ak, Džeine, miela Džeine…
Jeigu Tu būtum nors per aguonos grūdelį neteisi…
Sutinku, sutinku…
Beje, ponas atsakė.
Arogantiškai.
Tegul.
Nebežinau ką daryti.
Slogi nuotaika.
Mano paskutinis bandymas buvo drąstiškas, nesiginčinu.
Bet norėjosi gauti atsakymą aiškų.
Dabar aišku.
Nebendrau nes jau seniai apsisprendė mus praspirti.
Kodėl, matyt tai ir pasiliks paslaptimi.
Nebeišsiaiškinsime.
Tikėjimas draugu yra žiaurus dalykas.
Vis dar tiki kai jau aplink niekas nebetiki.
Nes tokia draugo pareiga.
Suteikti šansą.
Ateina tokia diena ir tuomet tenka nuryti kartėlį- draugas parodo jog jis nebe.
Ką gi. Nurijau, nurijau…
Daužiau galva sieną dar ir dėl to jog jaučiuosi įsipareigojęs żmonėms.
Žmonėms mūsų reikia.
Mes mokam ir galim.
Tai yra Dovana.
Dovaną duodamas Dievas kartu užkrauna ir pareigą.
Aš taip suprantu.
..
Ką toliau darysim?
Nenoriu kad taip liūdnai išsivaikščiotume.
Esate dalis mano gyvenimo.
..
Ir dar… Ar taip ir liksime apipilti šiukšlēmis?
Gal reik padaryti kažkokį patreiškimą.
Ne Ponui.
Skaiytojams.
Santūrų, orų.
Gal nereikia?
Jeigu ir reikia- aš to nepadarysiu.
Ne šį kartą. Per daug emocijų.
Galvoje košė.
Jaučiuosi šūdinai…
Labai šüdinai.
Tiek to.
Būna ir blogiau.
…
.
Iki
Ak,mažumėlę apsirikau,bičiuliai.
Parašė jo Didenybė poetas.P-A-R-A-Š-Ė !
Sere, jam taviškis eilėraštukas-naktinukas nepatiko.
Matyt,alergiją sukėlė,spuogais išbėrė… 🙂
Ne, vyrai, man tas vaikų darželis darsyk pakartosiu- įgriso.
Serui.
Tik tu baik čia dabar graužt save.
Kas tau sakė,kad išsilakstysim??Norėtum… 🙂
Pirma.Surask kitų vietelių. Čia mums bazuotis ne vieta.Nedera.
Palauksim.Žiūrėsim.Dairysimės.
Man norėtųsi propatrijoj pamėgint.Ten tik l.nepatogu rašinėt.
Pareiškimų jau buvo sočiai.Skaitytojai čia nė prie ko.
Kadangi aš parašiau jajam,tai ir atrašysiu.
Pažiūrėkim,ką Didis pasakys.
Nenusimink.Gerai?