Šeštadienį 37 Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Žemaičių draugijos nariai, lydimi bajoro Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktoriaus Stasio Kasparavičiaus, vyko aplankyti Panemunės pilių ir piliakalnių.
Kelias iki Panemunės neprailgo, nes S. Kasparavičius pasakojo apie miestelius, kuriuos pravažiavome, jų istorijas, piliakalnius.
Nemuno pakrante vingiuojantis kelias žavėjo ypatingo grožio gamta, architektūros paminklais.
Apžiūrėję Raudonės pilį, patraukėme Veliuonos link. Veliuona buvo vienas iš svarbiausių pasipriešinimo kryžiuočiams centrų. Po Žalgirio mūšio Veliuona tapo svarbiu Žemaitijos centru. Jame būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, Žemaitijos seniūnija, įsteigta viena iš pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Veliuonai buvo suteikta Magdeburgo teisė, ją valdė garsios LDK giminės.
Žavėdamiesi vaizdingomis apylinkėmis, atvažiavome į Seredžių, užlipome į Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Seredžius XVII a. pabaigoje buvo viena didžiausių privačių valdų Žemaitijoje.
Aplankėme ir Belvederio rūmus. Minėti rūmai nepaprastai apleisti, nykstantys. Vietiniai gyventojai sakė, kad buvo parengtas rūmų restauravimo projektas, buvo skirtos lėšos, tačiau projektas liko neįgyvendintas.
Džiugiai nusiteikę, kupini įspūdžių grįžome namo.
Loading ...
Sveika, Džein.
Nesiginčysiu, mieloji.
Gal būt tas tipas tiesiog idiotas, manjakas.
Gal būt.
Matysim.
Pimai šiek tiek įžnybau portalo gaspadoriams į sėdynę.
Švelniai.
Dėl to paties nusmurgėlio nevaržomo siautėjimo.
Jeigu portalas tikisi, kad ignoravimas būtų panacėja, tai čia ne tas atvejis.
Esu matęs vieną tokį atvejį. Kol to tipo neužblokavo aklinai, tol vyko destrukcija. Na, va ir vėl aš kaip koks bambeklis burbu.
Bet ką aš padarysiu jeigu žinau, kad vis tiek tas tipas prives visus iki kraštutinių priemonių.
tiesiog matau situaciją į priekį.
Kaip mačiau dėl pelėsio ir kuoliaus tylėjimo.
Pusę metų įkalbinėjau poetą netemti gumos ir vis tik nežiūrint atidėliojimų, viskas baigėsi skandalu.
Kai auglys dar mažas, operacija ne tokia sunki.
Bet šiuo atveju šneku tik tarp mūsų.
Redakcijai kol kas neįdomu.
N. n_ padarysi. / : (
Ai, gerbiamasai,ar kas pasako „ačiū’ už tiesos į akis išsakymą?
Vadinkim tą portaliuką”Sala”, o šeimininkus”saliais”(trumpinant).
Tai tie saliai pyksta,kai pasakai kaip yra,nes norų jie patys daug turi,o užsiimt reikalais nėra kam.
Lietrity komentuos rašinėdavo tokia danute balsyte -oi,pavarydavo jinai patriarxams ir matrioškoms… Tu įsivaizduoji,įlindau šiandie į laisvlaikrasti,o ten straipsniuks,kad jinai už savo komentus belangėn pasodinta.
Tėgyvuoja mūsų kim čin unai -taip išeina…
Sala tai sala. Daug peno paralelėms ir metaforoms.
Sala, Salininkai, didžiaSalis, + negyvenama sala, lobių sala, Filntas, piratai ir kiti „karibai”, krabai bei karabasai.
Vienžo, visko yra musyse…
…
p. Danutės istorija išties liūdna.
Matyt nepakako patirties ir gudrumo.
Gal ji visur pliekė tikrom pavardėmis?
Taip tikrai galima greitai „zagremet pod famfary”.
Kita vertus, „ranše siadeš, ranše vyjdeš” : )
Labą vakarą,džentelmenai.
Visgi diskusija saloj numirojo.Matyt,nelabai svarbi buvo,nes be sauso publikavimo daugiau judesių iš darbuotojų nebuvo.
Lauksim kitų atrakcijų.
Svaika mieloji Ledi.
Taip. Kol kas nesikišime. Mudviejų replikų salos pakrantės smėlyje tikrai pakanka.
Būsim santūrūs. Nesileisime, kad būtume pozicionuojami kažkokiais cerberiais.
Portalas turi gaspadorius kurie lai ir sprendžia.
Su mumis liovėsi tartis, pagalbos neprašo, tad mes nenusipiginsim iki maldavimų leisti padėti.
Tegul arba patys susitvarko, arba paprašo.
Situacija kai keletas bobikų nestabdomai daro ką nori iki begalybės tęstis negalės.
Iš viso to kažkas bus
Arba portalo nebeliks, arba nebeliks galimybių bobikams baliavoti.
Trečio varianto nėra.
Vienžo, užsiimam kasdieniais darbais- ten !ur įdomu ir kol neužpurenta paklodėmis, ten rašom, mėgaujamės tuo ką mokam, bobikams atbėgus, labai lakoniškai konstatuojam kad ” jau” ir kad trolkų šiukšlyne nesimurdysim ir einam iš po to straipsnio. Arba į kitâ arba ilsim3s ir apsiribojame situacijos stebėsena.
Oriai,nuosaikiai bet principingai elkimės kol viskas vienaip ar kitaip turės logišką išrišimą.
Gero vakaro.
Iki!
Vat,būtent.
Nejau sunku,nors dėl akių pratrint tuos bobikų skiedalus,ką?Profilaktiškai bent.
Juk nereikalaujam preciziškai išravėtų lysvių.
Viens glušpetris sakinio rišlaus nesuzlibavoja,kit gyvas”numirėlis’,ramybės linkintis,-neaišku kitiems, ar labiausiai sau….?
Apskritai užkniso viskas.Mūsų problemos pradingsta po arabiškom problemom.Pradedu galvot,ar nevertėtų kokius savigynos kursus pradėt dabot.Nieko gero ateity nenusimato.O kare kaip kare, žiūrėk ką pats gali,nelauk pagalbos iš kažkur.
Labanakt. 🙂
Sveikučiai.
parankiojau stasienos (purios). Man patiko.
Labuks!
Na ką gi, atrodo parako dar turim.
Ech, gerai dirbti keliese.
Va, pasitarēm ir po truputį, po biskį rezultatėlis pareina.
Purentojai durni.
Nesuvokė esantys įvilioti į spąstus apsvaigo sapnuodami pergalę.
Jeigu mums pasitraukus anie irgi būtų sustoję, būtų keblu.
Dabar, daug paprasčiau.
Leisdami ten jiems purenti kiek turi sveikatos, išstatėme asilus pajuokai.
Tegul klimsta į savo šúdus gilyn kol prilaks.
Vienžo, laikomės taktikos ir toliau- kas maždaug 15-20 pezalų įmetam po trumpytę repliką.
Sukalsim tiems kontoros ožiams idiotų-manjakų imidžą, iki grabo lentos neatsiplaus.
Labas.
Gražiai jiems ten malkų pakrovei..:)
Žinai,portaliukas ima primint ne salą,o kapines,-nes purentojas linki ir linki tos ramybės,amžino atilsio,šviesos..gyviems skaitytojams 🙂
Yra kaip yra. Dabar visam pasauly balaganas.Tai ir mūsų gyvenimas ne išimtis.
Gero vakaro ! 🙂
Džein, mieloji – puikus pasažas!
Buuuuūūūtinai suraityk ką nors ta tema salos pakrantėje.
Bus gražus ankapinis paminkliukas padvėsusiam asilui : )
:
(-Ilsėkis ramyyyybėje,purai
liūdi stasys i drugije liudi našej kontory)
:
Hi, hi,hi!