Ekspertai įspėja: Lietuvoje plinta pavojinga bulvių bakterinė liga

Bulvės – vienas svarbiausių Lietuvos maisto produktų, tiesa, bulvių augintojai vis dar susiduria su iššūkiais, kurie kelia grėsmę derliui bei jo kokybei. Ekspertai įspėja, kad svarbu atkreipti dėmesį į bulvių karantinines ligas, pirmiausiai į bulvių žiedinį puvinį. Ši bakterinė liga išlieka viena pavojingiausių, o jos prevencijai ypač mažai dėmesio skiriama smulkiuose ūkiuose.

Lietuvoje vis dar plinta žiedinis puvinys

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) duomenimis, bulvių žiedinio puvinio (lot. clavibacter sepedonicus) židinių nustatoma kiekvienais metais. Jei 2022 m. fiksuoti šio kenkėjo 35 židiniai, tai 2024 m. nustačius 14 naujų židinių specialistai ragina neskubėti džiaugtis šiuo statistiniu pokyčiu.

„Apie 30–50 % visų židinių aptinkama neprofesionalių veiklos vykdytojų – tie, kurie bulves augina savo reikmėms ir jų netiekia rinkai – derliuje, – teigia Augalininkystės tarnybos direktorius Jurij Kornijenko. – Būtent šie augintojai dažniausiai sodina nesertifikuotą, iš turgaviečių ar skelbimų įsigytą sėklą, taipogi dažnai yra sodinama sėkla iš ankstesnių metų, todėl ligų pasireiškimo rizika itin padidėja“.

Ilgus metus ūkyje dauginamos tos pačios bulvės – pavojinga praktika

Nors Lietuvoje bulvių augintojai aktyviai domisi auginimo naujovėmis ir taiko pažangias technologijas, dalis jų vis dar remiasi „atgyvenusia“ praktika – kasmet sodina tame pačiame ūkyje daugintas bulves, nenaudojant sertifikuotos sėklos. „Seneliai, tėvai augino ir aš tęsiu tradiciją“, „jos geriausiai tinka cepelinams“, „pardavėjas sakė, kad jos pačios geriausios“ – bando teisintis ar save apgaudinėti bulvių karantininių ligų prevencijai mažai dėmesio skiriantys žemdirbiai. Tokia praktika dažnai siejama su siekiu sutaupyti, tačiau ilgainiui ji atneša daugiau žalos nei naudos.

„Vis dar išlieka stipri tradicija sodinti ūkyje daugintas bulves, nenaudojant sertifikuotos sėklos. Dažnai tai daroma dėl taupymo sumetimų, tačiau tokia praktika turi rimtų pasekmių – neatsinaujinant sėklos, didėja rizika platinti ligas, ypač bakterines“, – pabrėžia Augalininkystės tarnybos direktorius.

Sandėliuojant reikia stebėti ar bulvės nepūva

Bulvių derliaus rūšiavimo ir sandėliavimo patalpos taip pat palanki aplinka bulvių žiedinio puvinio sukėlėjui išlikti ir suvešėti. Pažeistos bulvės gali perduoti infekciją sveikoms. Ligos plitimo progresija sunkiai prognozuojama, tačiau kiekvienu atveju žemdirbiai susiduria su įvairialypėmis pasekmėmis. Augalininkystės tarnybos specialistai pataria bulvių saugyklas dezinfekuoti prieš atvežant sandėliuoti naują bulvių derlių.

Laukuose, kuriuose augo galimai užkrėstos bulvės, mažiausiai dvejus metus negalima auginti bulvių ir bulvinių šeimos augalų, kad įsitikintume, jog dvejus metus paeiliui nepridygo bulvių savaiminukų.

Klimato kaita stiprina bakterinių ligų plitimą

Augalininkystės tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl klimato kaitos šiltėjančios žiemos ir drėgnesnės vasaros lemia sąlygas naujiems, iš pietinių kraštų atkeliaujantiems kenkėjams įsitvirtinti Lietuvoje. Vienas tokių yra bulvių rudasis puvinys (lot. ralstonia solanacearum). Tai bakterija, kuri gali peržiemoti tiek bulvių likučiuose, tiek vandenyje ar net karklavijų, kurie dažnai sutinkami vandens telkinių pakrantėse, šaknyse. Vandens temperatūrai pakilus virš 15 C, bakterija pasklinda ir gali užkrėsti pasėlius net per laistymo vandenį.

Augalininkystės tarnybos rekomendacijos kaip apsisaugoti nuo bulvių ligų:

1. Naudokite sertifikuotą sėklą

Augalininkystės tarnybos specialistai primena, kad efektyviausia apsauga nuo bulvių žiedinio puvinio – sertifikuotos sėklos naudojimas. Visos Lietuvoje užaugintos sertifikuotos bulvės yra ištirtos laboratorijoje. Lietuvoje šios ligos sertifikuotose sėklinėse bulvėse neaptikta jau daugiau nei dešimtmetį, tad sveika sėkla – patikimiausia prevencinė priemonė. Paprastai rinkoje sėklinės bulvės tiekiamos supakuotos į įvairaus dydžio maišus. Ant kiekvieno tokio maišo dažniausiai galima aptikti įsiūtą augalo pasą – etiketę. Perkant bulvių sėklą, kuri tiekiama rinkai nesupakuota, būtina reikalauti augalo paso ir kokybės etiketės – jei pardavėjas vengia jį pateikti, apie šiuos atvejus prašome pranešti Augalininkystės tarnybai pasitikėjimo telefonu (0 5) 270 80 80 arba kitais internetinėje svetainėje nurodytais būdais.

2. Dezinfekuokite techniką ir sandėlius

Siekiant išvengti infekcijos plitimo per inventorių ar bulves sandėliuojant, rekomenduojama naudoti vienintelę registruotą augalų apsaugos priemonę – „Menno Florades“, skirtą technikos, įrangos ir sandėlių dezinfekcijai. Dezinfekcija yra ypač svarbi planuojant bulves laikyti naudotose pakuotėse (didmaišiuose, konteineriuose ir pan.) arba sandėliavimo patalpoje planuojant saugoti kituose laukuose užaugintas arba įsigytas naujas bulvių partijas.

3. Venkite neoficialių pirkimo vietų

Augalininkystės tarnyba įspėja nepirkti sėklinių bulvių iš nepatikimų šaltinių. Perkant bulves iš asmenų, slepiančių savo tapatybę ir nenurodančių bulvių kilmės, kyla didelė rizika įsigyti gumbus, galimai užkrėstus karantininiais kenkėjais – ypač bulvių žiediniu puviniu ar cistas sudarančiais nematodais.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiekiamos rinkai maistinės bulvės, turi būti  ir paženklintos etikete. Etiketėje privalo būti nurodytas augintojo, supirkėjo, realizuotojo registravimo fitosanitariniame registre pažymėjimo numeris, bulvių veislė ir bulvių siuntos numeris.

4. Laikykitės sėjomainos ir kitų prevencinių priemonių

Prevenciniai veiksmai, tokie kaip sėjomaina, sertifikuotos sėklos naudojimas, technikos ir sandėlių dezinfekcija – pagrindiniai žingsniai, mažinantys ne tik karantininių, bet ir dažnai pasitaikančių kitų bulvių ligų (ypač sausųjų ar šlapiųjų puvinių – sandėliavimo metu) riziką. Nors šios priemonės kainuoja, kuo daugiau investuojama į prevenciją, tuo didesnė ekonominė grąža ilguoju laikotarpiu.

5. Kreipkitės į tarnybą ir atlikite laboratorinius tyrimus

Augalininkystės tarnyba džiaugiasi, kad žemdirbiai savanoriškai kreipiasi į Tarnybos Fitosanitarijos laboratoriją dėl bulvių karantininių ligų tyrimo dirvožemio ir gumbų mėginiuose. Vis dėlto, tokie profilaktiniai tyrimai vis dar išimtis, nors tai yra vienas svarbiausių žingsnių nuolatos besirūpinantiems fitosanitarine situacija ūkyje. Augalininkystės tarnybos specialistai tikisi, jog ateityje vis daugiau Lietuvos bulvių augintojų profilaktiškai tirs savo bulvių derlių nuo karantininių ligų. Taip išvengsime reikšmingų derliaus nuostolių ar veiklos ribojimų.