Kiekvienas metų laikas savaip gražus, bet rudenį mus ypač veikia krintančių lapų žavesys. Koks tai išskirtinis metų laikas, kai gamta puošiasi įvairiomis spalvomis!.. Tad nieko nelaukdami žemaičių bajorai vieną spalio šeštadienio rytą susiruošė vykti į Trakus, vieną labiausiai lankomų vietų šalies turizmo kultūriniame žemėlapyje.
„Senoji kibininė“ mums pasiūlė įdomią kibinų gaminimo edukacinę programą, tad, išklausę trumpą pasakojimą, kartu su virtuvės šefe gaminome kibinus. Kibininėje, įkurtoje 1969 metais, iki šiol branginamos karaimų tradicijos ir kepami įvairiausių skonių – kiaulienos, vištienos, avienos, varškės, grybų, špinatų – kibinai. Kol kepė mūsų pačių pagaminti kibinai su mėsa, paragavome kavinės ruoštų kibinų su gardžiu vištienos sultiniu bei obuolių ir kmynų gėrimu. Valgydami smalsiai apžiūrinėjome kavinės interjerą – ji apstatyta antikvariniais baldais, o senoviniai virduliai, svarstyklės, statinaitės, žibalinės lempos dar labiau sustiprina praeities pojūtį.
Trakus garsinanti legendinė „Senoji kibininė“ pati pirmoji gavo Kulinarijos paveldo fondo ženklą, kuris patvirtina restorane gaminamų karaimų kibinų receptų autentiškumą. Visiems „Senosios kibininės“ restoranams, tęsiantiems šias tradicijas, suteiktas ne tik Kulinarijos paveldo fondo ženklas, bet ir tautinio paveldo produkto sertifikatai.
„Kuo vardu šitas miestas – žalioji sala? / Akmeniniai jo luitai tvirti kaip uola / Ir pilis prie vandens – amžinybės tyla…“ – taip apie Trakus XVIII amžiuje rašė karaimų poetas Johošafatas Kaplanovskis, sužavėtas pilies, salų ir ežerų grožio. Galimybę pamatyti dalelę šio grožio turėjome ir mes, plaukiodami laivu po Galvės ežerą ir klausydamiesi audiogido.
Prieš mūsų akis atsivėrė ramiai tyvuliuojantis ežeras ir nuostabūs gamtos vaizdai. Apiplaukėme Pilies salą, kurią garsina Vytauto laikus menantis architektūros ir istorijos paveldas, praplaukėme pro Pusiasalio pilies piliakalnį, likusius pilies griuvėsius, civilizacijos beveik nepaliestas Galvės ežero salas ir pro įspūdingą grafo Tiškevičiaus dvarą.
Pilį Galvės ežero Pilies saloje statyti pradėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Statybos darbus, pradėtus tėvo, užbaigė jo sūnus Vytautas Didysis. Iš plytų, derinant gyvenamąją ir gynybinę paskirtį, buvo pastatyta gotikinė pilis, Vytauto Didžiojo nurodymu padaryta modernesnė ir sutvirtinta. Vytautas Didysis čia perkėlė Lietuvos sostinę 1409 metais.
Nuo tada pilyje buvo saugomas Lietuvos iždas ir LDK dokumentų archyvas (metrika). Pilis laikoma vienu iš viduriniųjų amžių gynybos architektūros šedevrų ir buvo vienintelė vandenyje pastatyta pilis visoje Rytų Europoje. Trakų salos pilyje gyveno visi LDK kunigaikščiai, išskyrus Žygimantą Augustą. Vytautas Didysis čia ir mirė 1430 metais.
Tyrinėjimai Trakų salos pilyje ir jos teritorijoje pradėti XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje. 1962 metais po restauracijos pilies rūmuose duris atvėrė Trakų istorijos muziejus. Muziejuje visuomenei kasmet pristatoma 20 ir daugiau skirtingų renginių ir parodų (Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir „Tautiškos giesmės“ dienos renginiai, šventės viduramžių tematika, tautodailininkų, fotomenininkų, istorinės ir kt. parodos, išvažiuojamosios parodos iš įvairių pasaulio muziejų, dailės mokyklų moksleivių ir studentų darbų parodos).
Naujai pažinę dar vieną nepaprasto grožio Lietuvos kampelį, pavargę ir kupini įspūdžių grįžome namo. O kadangi metai dar nesibaigia, ir toliau planuosime įdomias ir smagias pažintines ekskursijas.
ŽBD kanclerė Stasė JOKŠIENĖ