Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo planas: darbiečiai valdantiesiems nenuolaidžiaus, konservatoriai ultimatumams nepasiduos

Šią savaitę Darbo partijos frakcija Seime pradėjo aktyvias derybas su valdančiąja dauguma dėl paramos koalicijai ir 2010 metų biudžeto priėmimo. Šiandien, nors anksčiau ir gyręs darbiečius už konstruktyvų darbą, premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Darbo partijos ultimatumams nepasiduos. O minėtos partijos atstovai, pateikę Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo planą, tikina, kad valdantiesiems nenuolaidžiaus. Laukiamas darbiečių siūlomo plano rezultatas – papildomai gauti 2,5 mlrd. Lt pajamų bei jau pirmaisiais metais sukurti 50 tūkstančių naujų darbo vietų, o antraisiais – 70–80 tūkst. Iš energetikos darbiečiai numatė gauti papildomai apie 1 mlrd. Lt, iš mažmeninės prekybos demonopolizavimo – apie 500 mln. Lt, iš nepanaudotų ATL (Apyvartiniai taršos leidimai) pardavimo – 400 mln. Lt, sumažinus Valstybės investicijų programą – apie 731 mln. Lt.
Demonopolizuoti energetiką
Energetikos srityje darbiečiai siūlo demonopolizuoti ir liberalizuoti Lietuvos energetikos ūkį ir sukurti efektyvią sistemą, kuri geriau patenkintų vartotojų poreikius apsirūpinant elektra ir gamtinėmis dujomis, sudarant galimybę dalyvauti patiems vartotojams. Siūloma ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis paskatinti gamtinių dujų skirstomųjų tinklų plėtrą ir elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei kogeneracijos būdu. Užtikrinti atliekinės elektros energijos supirkimą. Tokiu būdu bus sudaroma konkurencija energetikos rinkoje, kuri paskatins mažinti kainas. Pagal pateiktą planą valstybės mastu didėtų elektros gamintojų skaičius, mažėtų priklausomybė nuo trečiųjų šalių, vyktų demonopolizavimas, mažėtų ūkinių subjektų sąnaudos. Valstybės biudžetas sulauktų papildomų įplaukų daugiau nei 500 mln. Lt.
Demonopolizavus rinką, atsirastų konkurenciškai mažesnės kainos, dujų vartotojams mažėtų ūkinės veiklos sąnaudos, o valstybės biudžetas papildomai gautų daugiau nei 200 mln. Lt pajamų.
Verslo skatinimas
Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo programoje Darbo partija skiria nemažai dėmesio verslui skatinti: siekiant paskatinti viešbučių ir restoranų verslą, siūloma toms bendrovėms, kurios per metus padidina 20 proc. savo apyvartą, ateinančiais metais 50 proc. sumažinti nekilnojamojo turto mokestį; transportui, sumažėjus krovinių vežimui per metus daugiau negu 10 procentų, taikyti skatinimo programą ir stebėti procesus.
Taip pat kalbama ir apie valstybės ar savivaldybės įsiskolinimą verslui. Jam, anot darbiečių, turi būti taikomos skolos užskaitos per mokesčių sistemą.
Būsto renovavimo fondas
Darbo partija pabrėžia, kad šiuo metu Gyventojų būsto renovavimo vyriausybės programa neveikia, nes bankai nesuinteresuoti skolinti daugiabučių namų bendrijoms. Dėl šių priežasčių siūloma sukurti atskirą valstybinį būsto renovavimo fondą, kuriam bankai skolintų lėšas, grąžinimą numatyti iš po renovavimo sutaupytų lėšų.
Taupymo lakštai
Skatinant vidaus finansų ir investicinę rinką, efektyvinant bankų veiklą, kur šiandien sukaupta 26 mlrd. Lt gyventojų indėlių ir 11 mlrd. Lt juridinių asmenų, siūloma valstybei skolintis iš vietos investuotojų, išleidžiant taupymo lakštus litais (palūkanos būtų ne mažesnės nei 10 procentų). Kad nebūtų sutrikdyta Lietuvos bankinė sistema, lakštus reikėtų leisti emisijomis po 100 mln. Lt ne daugiau 3 kartus per mėnesį.
Eksportas ir importas
Ūkio šakoms, kurios užsiima gamyba ir savo produkciją parduodamos vidaus rinkoje konkuruoja su importuojama į Lietuvą produkcija bei dalį savo produkcijos eksportuoja, siūloma suformuoti kitokią apmokestinimo sistemą. Šios sistemos modelio esmė būtų skatinti šalyje gamybą, siekti prekių bei paslaugų eksporto ir importo teigiamo balanso.
Smulkusis ir vidutinis verslas
Taip pat siūloma didinti konkurencingumą mažmeninėje prekyboje, nes šiuo metu didieji prekybos tinklai ir turgus nelygiomis sąlygomis konkuruoja su smulkiuoju ir vidutiniu verslu (SVV). Todėl siūloma demonopolizuoti mažmeninės prekybos rinką, sudaryti sąlygas konkurencijai, atsirasti mažoms parduotuvėms ir vystytis SVV. Tai daryti ne draudimais ir ne antkainiais, bet įvedant bendrą mokestį ir nekilnojamojo turto mokestį, sukuriant konkurencingą prekybos rinką.
Socialinė, švietimo ir sveikatos sritys
Socialinėje srityje siūloma, kad, tvirtinant „Sodros“ 2010 metų biudžetą, nebūtų mažinamos pensijos, pensijos dirbantiems pensijų gavėjams, pensijos mokėjimo mirties atveju, motinystės (tėvystės) pašalpos, nebūtų atsisakoma transporto išlaidų kompensavimo neįgaliesiems, nebūtų didinamas „Sodros“ draudimo įmokos tarifas po 1 procentą darbdaviams ir darbuotojams.
Tai daryti daugiausia iš Valstybės investicinės programos ir joje palikti tik iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas ES projektams kofinansuoti 438 mln. Lt, melioracijai – 15 mln. Lt ir 100 mln. Lt padidintos rizikos socialiniams ir švietimo projektams. Taip paskirsčius investicinėms programoms numatytas lėšas, būtų sutaupyta apie 731 mln. Lt.
Mokslo ir studijų srityje siūloma demonopolizuoti aukštųjų mokyklų valdymą, užtikrinti studijų kokybę bei parengti Ilgalaikę valstybinę mokslo ir studijų strategiją.
Sveikatos apsaugos srityje siūloma įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją per 6 mėnesius parengti Sveikatos sistemos pertvarkos projekto bei vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių plano poveikio išplėstinį vertinimą.
Jokių išlygų
„Šiandien apie derybų rezultatus dar nieko konkretaus pasakyti negalime, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Darbo partijos frakcijos LR Seime seniūno pirmasis pavaduotojas Valentinas Bukauskas. – Mūsų pozicija yra aiškiai pristatyta tiek valdančiajai daugumai, tiek visuomenei. Stebint, kas vyksta šalyje bei kaimyninėse valstybėse, ir norint, jog ateinantys metai nebūtų dar žiauresni, jokių išlygų mūsų pasiūlytame Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo plane būti negali.“