Dumblas pakrantėse: ar jaučiamės saugūs?

Masčio ežeras pastebimai gražėja. Tuo džiaugiasi telšiškiai, tai pastebi ir miesto svečiai. Tačiau yra dalykų, kurie neramina gyventojus, vienas iš jų – dumblas.
Iš Masčio ežero išvalytas dumblas sausinamas pakrantėse, tad prie jo prieiti gali kiekvienas norintis: suaugusysis, vaikas, gyvūnas…
Toks laisvas priėjimas kelia nerimą telšiškiams: juk žaisdamas vaikas gali įkristi ir nebeišlipti. Bėgdamas šuo ar katinas taip pat gali įsmukti. Kalbama, kad jau ne vienas keturkojis rastas įklimpęs į dumblą. Ar nederėtų imtis atsargumo priemonių, kol neįvyko skaudi nelaimė?
Telšių rajono savivaldybės ekologas Raimondas Račkauskas sako, jog nuo dumblo yra saugoma – aptveriama juosta. Tačiau ji esą kaskart piktybiškai nudraskoma.
Taip pat pašnekovas perspėja, jog gyventojams lankytis dumblo aikštelėje yra nesaugu ir draudžiama.
„Niekas kitokio dumblo sausinimo būdo, bent jau Lietuvoje, dar nenaudojo, – sako ekologas. – Netgi „NATURA 2000“ teritorijose Europoje buvo taikomi panašūs būdai, atkuriant, tarkime, buvusius vertingus vandens kanalus Nyderlanduose ir pan. Tai technologija, pasiūlyta mokslininkų hidrologų: skysta pulpa arba labai drėgnas dumblas ar įvairios sąnašos yra perkeliamos į dumblo džiovinimo aikštelę, atskirtą reikiamo dydžio atitvarais, kurią pripildžius, tolesnis procesas yra gana lėtas (priklausomai nuo dumblo sudėties, organinių medžiagų kiekio ir pan., meteorologinių sąlygų) – kieta dumblo frakcija atsiskiria ir sėda į dugną, nuskaidrėjęs vanduo reguliatoriais iš lėto nuleidžiamas atgal į vandens telkinį. Tai vyksta tol, kol dumblas nusausėja iki apytiksliai 40 proc. drėgnio. Po to jis yra tvarkomas pagal projektinius sprendinius (dalis gali būti išvežama, tarkime, žaliesiems plotams įkurti, dalis paskleidžiama vietoje ir užstumdoma prieš įrengiant aikštelę; galiausiai, viskas planiruojama pagal suprojektuotą reljefą).
Anot R. Račkausko, yra kitokių dumblo tvarkymo būdų: cheminių rišančiųjų, izoliavimo plėvelėmis vandenyje ir pan., tačiau jie yra labai brangūs.
Artėja šalčiai. Kas garantuos, ar išdykėliai vaikai nesugalvos ant dumblo čiuožinėti? Kyla ir kitas klausimas – negi tokio pavojaus šaltiniui apsaugoti užtenka vien apsauginės juostos?
„Jeigu mąstytume iš ekologinės pusės, vandens telkinių būklės gerinimas, šalinant perteklinį dumblą, yra būtinas dėl biogeninių medžiagų koncentracijos (azoto ir fosforo bei jų junginių) didėjimo dugne ir vandenyje, dėl kurio mažėja deguonies kiekis, vystosi vienos augalų kultūros, telkinys uždumblėja ir praranda bet kokią prasmę – tai vadinama eutrofikacija“, – teigia Savivaldybės ekologas.