Rugsėjo 22-oji – Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena. „Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Kaip ir kiekvienas ryškus gamtos pokytis, taip ir ši diena Lietuvoje buvo nuo seno laikoma švente“, – tokia trumpa informacija apie lygiadienį.
Apie Baltų vienybę kiti šaltiniai byloja, kad „maždaug 2000 m. pr. Kr., mūsų protėviai tapo baltais, o maždaug V–VI a. jau buvo susidariusios visos šiandien žinomos pagrindinės baltų gentys. Bendrą mūsų protėvių genčių pavadinimą baltai, kaip mokslinį terminą, XIX a. viduryje pateikė mokslininkas G. Neselmanas, ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie Baltijos jūros“.
Varnių regioninio parko informacija skelbė, kad 1236 m. rugsėjo 22 d. Baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Tai buvo Baltų genčių vienybės diena.
Ta proga kasmet rengiama regioniniame parke esančių kalnų sąšauka – užkuriami laužai, linksminamasi. Panašūs renginiai vyksta ir ant kitų piliakalnių.
Taigi, praėjusį penktadienį turėjome dvi progas švęsti. Tiesa, dar buvo Diena be automobilio, Šiaulių miesto gimtadienis, na, bet šios progos kaip ir liko nustumtos į šalį.
Redakcija pasirinkome aplankyti prie Janapolės esantį Širmės piliakalnį. Ir nenusivylėme!
Oras buvo geras, Janapolės bendruomenės žmonės gausiai susirinko ant Širmės. Suėję pro improvizuotus vartus vieni su kitais pasisveikino, spaudė rankas, maloniai apsikabino, paprašyti visi susibūrė į pusratį, suformavo erdvę, kurioje traukė dainas, suko šokių ratelius. Džiugią nuotaiką kūrė folkloro ansamblis ,,Spigėns‘‘ (vad. Diana Bomblauskienė).
Šiemet renginys sukvietė net tik vietinius, bet atvyko svečių ir iš Varnių, Žarėnų bei kitų aplinkinių kaimų bendruomenių.
„Ugnis ant kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė“, – sakė janapoliškiai, papuošę Širmės piliakalnį, sukrovę didžiulį laužą. Pagrindiniai bendruomenės pirmininkės Dalios Martinkienės talkininkai buvo Jonas Kumža, Alvydas Stasiulis, Giedrius Bernotas, Mindaugas Vaičikauskas, seniūnaitė Lina Servienė.
Sveikinimo žodžius tarė Varnių seniūnas Rolandas Bružas, Janapolės „Bočių“ draugijos pirmininkė Janina Šileikienė, bendruomenės pirmininkė Dalia Martinkienė.
O kokia šventė be vaišių: žuvienę virė Lina Servienė, grybienę – Dalia Martinkienė, bulvinius blynus kepė Aistė Gustienė. Moterys atsinešė arbatos, pyragų, sūrių, kumpio, duonos ir kitokių gėrybių. Vaišės gamtos prieglobstyje pasirodė itin gardžios, visiems buvo didžiulis malonumas ragauti, skanauti, maloniai diskutuoti ir džiaugtis vieni kitais.
Pasigėrėję dangų nuplieskusiu didžiuliu laužu ir užmatę ugnies liežuvius ant Sprūdės, pasukome ten.
Automobilių aikštelė ir pakelės buvo nutupdytos transporto priemonių. Ant kalno žybsėjo bebaigiąs degti laužas, sklido muzika. Gaudydami orą ir praleisdami jau besiskirstančius šventės dalyvius užkopėme į Sprūdės viršūnę. Bemat Linas Šedvilas, virkdydamas armoniką, įspraudė į rankas lapą su dainų žodžiais. Prisijungė visos energijos ant Širmės neiššvaistęs „Spigins“, Sprūdė dunksėjo nuo šokėjų besikilnojančių kojų. Neišpasakytas smagumas žmonių, susirinkusių švęsti.
Sako, ir ant kitų kalnų panašios ar dar didesnės linksmybės dėjosi, netruks metai apsisukti, vyksime kitur pasižvalgyti.