Die­na su­si­ly­gi­no su nak­ti­mi

Rug­sė­jo 22-oji – Ru­dens ly­gia­die­nis ir Bal­tų vie­ny­bės die­na. „Ly­gia­die­nis – me­tas, kai die­na su­si­ly­gi­na su nak­ti­mi. Ru­dens ly­gia­die­nis yra ast­ro­no­mi­nio ru­dens pra­džia. Nuo šios die­nos nak­ties truk­mė jau tam­pa il­ges­nė už die­nos truk­mę ir to­liau il­gė­ja. Kaip ir kiek­vie­nas ryš­kus gam­tos po­ky­tis, taip ir ši die­na Lie­tu­vo­je bu­vo nuo se­no lai­ko­ma šven­te“, – to­kia trum­pa in­for­ma­ci­ja apie ly­gia­die­nį.

Apie Bal­tų vie­ny­bę ki­ti šal­ti­niai by­lo­ja, kad „maž­daug 2000 m. pr. Kr., mū­sų pro­tė­viai ta­po bal­tais, o maž­daug V–VI a. jau bu­vo su­si­da­riu­sios vi­sos šian­dien ži­no­mos pa­grin­di­nės bal­tų gen­tys. Bend­rą mū­sų pro­tė­vių gen­čių pa­va­di­ni­mą bal­tai, kaip moks­li­nį ter­mi­ną, XIX a. vi­du­ry­je pa­tei­kė moks­li­nin­kas G. Ne­sel­ma­nas, ir nuo ta­da jis ta­po vi­suo­ti­nai var­to­ja­mas. Var­dą lė­mė tų gen­čių gy­ve­na­mo­sios te­ri­to­ri­jos geog­ra­fi­nė pa­dė­tis prie Bal­ti­jos jū­ros“.

Var­nių re­gio­ni­nio par­ko in­for­ma­ci­ja skel­bė, kad 1236 m. rug­sė­jo 22 d. Bal­tų gen­tys su­si­vie­ni­jo ir Sau­lės mū­šy­je su­mu­šė Ka­la­vi­juo­čių or­di­ną. Tai bu­vo Bal­tų gen­čių vie­ny­bės die­na.

Ta pro­ga kas­met ren­gia­ma re­gio­ni­nia­me par­ke esan­čių kal­nų są­šau­ka – už­ku­ria­mi lau­žai, links­mi­na­ma­si. Pa­na­šūs ren­gi­niai vyks­ta ir ant ki­tų pi­lia­kal­nių.

Tai­gi, praė­ju­sį penk­ta­die­nį tu­rė­jo­me dvi pro­gas švęs­ti. Tie­sa, dar bu­vo Die­na be au­to­mo­bi­lio, Šiau­lių mies­to gim­ta­die­nis, na, bet šios pro­gos kaip ir li­ko nu­stum­tos į ša­lį.

Re­dak­ci­ja pa­si­rin­ko­me ap­lan­ky­ti prie Ja­na­po­lės esan­tį Šir­mės pi­lia­kal­nį. Ir ne­nu­si­vy­lė­me!

Oras bu­vo ge­ras, Ja­na­po­lės bend­ruo­me­nės žmo­nės gau­siai su­si­rin­ko ant Šir­mės. Suė­ję pro imp­ro­vi­zuo­tus var­tus vie­ni su ki­tais pa­si­svei­ki­no, spau­dė ran­kas, ma­lo­niai ap­si­ka­bi­no, pa­pra­šy­ti vi­si su­si­bū­rė į pus­ra­tį, su­for­ma­vo erd­vę, ku­rio­je trau­kė dai­nas, su­ko šo­kių ra­te­lius. Džiu­gią nuo­tai­ką kū­rė folk­lo­ro an­samb­lis ,,Spigėns‘‘ (vad. Dia­na Bomb­laus­kie­nė).

Šie­met ren­gi­nys su­kvie­tė net tik vie­ti­nius, bet at­vy­ko sve­čių ir iš Var­nių, Ža­rė­nų bei ki­tų ap­lin­ki­nių kai­mų bend­ruo­me­nių.

„Ug­nis ant kal­no – ženk­las, kad esa­me. Ug­nies už­de­gi­mas vie­nu me­tu – vie­ny­bė“, – sa­kė ja­na­po­liš­kiai, pa­puo­šę Šir­mės pi­lia­kal­nį, su­kro­vę di­džiu­lį lau­žą. Pag­rin­di­niai bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės Da­lios Mar­tin­kie­nės tal­ki­nin­kai bu­vo Jo­nas Kum­ža, Al­vy­das Sta­siu­lis, Gied­rius Ber­no­tas, Min­dau­gas Vai­či­kaus­kas, se­niū­nai­tė Li­na Ser­vie­nė.

Svei­ki­ni­mo žo­džius ta­rė Var­nių se­niū­nas Ro­lan­das Bru­žas, Ja­na­po­lės „Bo­čių“ drau­gi­jos pir­mi­nin­kė Ja­ni­na Ši­lei­kie­nė, bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Da­lia Mar­tin­kie­nė.

O ko­kia šven­tė be vai­šių: žu­vie­nę vi­rė Li­na Ser­vie­nė, gry­bie­nę – Da­lia Mar­tin­kie­nė, bul­vi­nius bly­nus ke­pė Ais­tė Gus­tie­nė. Mo­te­rys at­si­ne­šė ar­ba­tos, py­ra­gų, sū­rių, kum­pio, duo­nos ir ki­to­kių gė­ry­bių. Vai­šės gam­tos prie­globs­ty­je pa­si­ro­dė itin gar­džios, vi­siems bu­vo di­džiu­lis ma­lo­nu­mas ra­gau­ti, ska­nau­ti, ma­lo­niai dis­ku­tuo­ti ir džiaug­tis vie­ni ki­tais.

Pa­si­gė­rė­ję dan­gų nu­plies­ku­siu di­džiu­liu lau­žu ir už­ma­tę ug­nies lie­žu­vius ant Sprū­dės, pa­su­ko­me ten.

Au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė ir pa­ke­lės bu­vo nu­tup­dy­tos trans­por­to prie­mo­nių. Ant kal­no žyb­sė­jo be­bai­giąs deg­ti lau­žas, skli­do mu­zi­ka. Gau­dy­da­mi orą ir pra­leis­da­mi jau be­si­skirs­tan­čius šven­tės da­ly­vius už­ko­pė­me į Sprū­dės vir­šū­nę. Be­mat Li­nas Šed­vi­las, virk­dy­da­mas ar­mo­ni­ką, įsprau­dė į ran­kas la­pą su dai­nų žo­džiais. Pri­si­jun­gė vi­sos ener­gi­jos ant Šir­mės neišš­vais­tęs „Spi­gins“, Sprūdė dunk­sė­jo nuo šo­kėjų be­si­kil­no­jan­čių ko­jų. Neiš­pa­sa­ky­tas sma­gu­mas žmo­nių, su­si­rin­ku­sių švęs­ti.

Sa­ko, ir ant ki­tų kal­nų pa­na­šios ar dar di­des­nės links­my­bės dė­jo­si, ne­truks me­tai ap­si­suk­ti, vyk­si­me ki­tur pa­si­žval­gy­ti.