Di­džio­ji že­mai­čių tal­ka – ne­di­de­lė, bet dar­bin­ga

Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį prie Vem­bū­tų pi­lia­kal­nio įvy­ko 11-oji tra­di­ci­nė Di­džio­ji že­mai­čių tal­ka. Nors tal­ki­nin­kų bū­re­lis bu­vo ne­di­de­lis, bet itin dar­bin­gas.

Ais­tas MEN­DEI­KA

Prie Vem­bū­tų pi­lia­kal­nio, ant ku­rio kaž­ka­da sto­vė­ju­si ku­ni­gaikš­čio Vy­kin­to pi­lis, su­si­rin­kę tal­ki­nin­kai ne­tru­ko im­tis dar­bo. Nu­ma­ty­ta­me su­tvar­ky­ti plo­te vie­ni kir­to gau­siai su­žė­lu­sius krū­my­nus, ki­ti pjo­vė žo­lę, tre­ti tem­pė ša­kas ir kro­vė jas į au­to­mo­bi­lį.

Pa­sak Var­nių se­niū­ni­jos se­niū­no Ro­lan­do Bru­žo, nors Di­džio­ji že­mai­čių tal­ka jau se­niai ta­po tra­di­ci­nė, su­rink­ti di­de­lį bū­rį tal­ki­nin­kų nė­ra leng­va.

„Šie­met tal­ko­je dar­ba­vo­si dau­giau­sia vie­ti­niai gy­ven­to­jai, Var­nių re­gio­ni­nio par­ko, Var­nių se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai, taip pat bu­vo ir tel­šiš­kių“, – sa­kė R. Bru­žas.

Jam pri­ta­rė Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologas Linas Šedvilas, ir­gi ap­gai­les­ta­vęs, kad su­si­rin­ko ne itin daug tal­ki­nin­kų.

„Vis dėl­to nu­ma­ty­ti dar­bai pa­da­ry­ti, o tal­ki­nin­kai pa­vai­šin­ti gar­džia ko­še“, – pa­si­džiau­gė L. Šed­vi­las.

Di­džio­sios že­mai­čių tal­kos pa­bai­gą pa­skel­bė ir prie sta­lo pa­ska­nau­ti ko­šės pa­kvie­tė trys se­no­vi­nės pa­tran­kos šū­viai.