De­gai­čių baž­ny­čios ge­ra­da­riai

Šiais –2023-ai­siais – me­tais Že­mai­ti­ja mi­ni 610 me­tų krikš­to su­kak­tį. Ar­tė­ja Apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus at­lai­dai. De­gai­čių baž­ny­čia yra Apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus, to­dėl tu­ri­me pui­kią pro­gą pri­si­min­ti mū­sų baž­ny­čios ge­ra­da­rius – bu­vu­sį De­gai­čių se­niū­ni­jos se­niū­ną An­ta­ną Kont­ri­mą ir jau il­gą lai­ką mū­sų pa­ra­pi­jo­je kul­tū­ri­nę veik­lą or­ga­ni­zuo­jan­čią Vir­gi­ni­ją Ker­šie­nę (Da­bar De­gai­čių kul­tū­ros cent­ras pri­jung­tas prie Vieš­vė­nų, ta­čiau dėl to Vir­gi­ni­jos rū­pes­tis De­gai­čių kul­tū­ros aruo­dais ne­su­ma­žė­jo).

Šių ge­ra­da­rių dė­ka mū­sų baž­ny­čia, kaip mes sa­ko­me, ne­bė­ra to­kia vie­ni­ša: 2010 m. prie De­gai­čių baž­ny­čios pa­sta­ty­tas ir pa­šven­tin­tas kry­žius. 2013 m. ti­kin­čių­jų džiaugs­mui pa­sta­ty­ta kop­ly­čia. Pa­me­na­me tuomečio se­niū­no A. Kont­ri­mo iš­kel­tą idė­ją – bend­ruo­me­nei su­rink­ti ak­me­nė­lius, juos su­neš­ti, o pa­skui iš jų su­mū­ry­ti pa­ma­tą Liur­do Ma­ri­jos kop­ly­čiai. Ją pa­šven­tin­ti.

Da­bar džiau­gia­mės šiais sta­ti­niais ir nuo­lat ge­ruo­ju mi­ni­me ne tik dar­bus or­ga­ni­za­vu­sį, bet ir pa­tį daug dir­bu­sį A. Kont­ri­mą bei įsi­min­ti­nus ren­gi­nius ati­da­ry­mo pro­ga su­ren­gu­sią V. Ker­šie­nę.

Ar­tė­ja Pet­ro ir Pauliaus at­lai­dai, pa­ra­pi­jo­je tu­ri­me ir dau­giau šven­čių. Jas nuo­lat or­ga­ni­zuo­ja kul­tū­ri­nės veik­los or­ga­ni­za­to­rė V. Ker­šie­nė: pra­si­de­da ad­ven­tas – Vir­gi­ni­ja kvie­čia vai­ni­kų pin­ti, Mo­ti­nos ar Tė­vo die­na – Vir­gi­ni­ja vėl svei­ki­ni­mus or­ga­ni­zuo­ja, lie­pos 6 d. gie­da­me Tau­tiš­ką gies­mę ir t.t. Mums pa­si­se­kė, kad tu­ri­me to­kią veik­lią as­me­ny­bę.

Ki­tų me­tų gruo­dį mū­sų Apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus baž­ny­čia mi­nės 30-me­tį. 1994 m. gruo­džio 4 d. ją pa­šven­ti­no J.E. vys­ku­pas An­ta­nas Vai­čius, da­ly­va­vo pre­la­tas Juo­zas Šiu­rys, daug ki­tų ku­ni­gų. Tuo­met bu­vo įsi­min­ti­na die­na, ti­ki­mės gra­žiai pa­mi­nė­ti ir ar­tė­jan­čią baž­ny­čios su­kak­tį.

Mes nie­ka­da ne­pa­mirš­ta­me ge­rus dar­bus pa­da­riu­sių žmo­nių. Jiems ta­ria­me ačiū ir už juos mel­džia­mės.

De­gai­čių pa­ra­pi­jos ti­kin­čių­jų bend­ruo­me­nė