Dai­va Po­cie­nė dir­ba mėgs­ta­mą dar­bą ir mė­gau­ja­si gy­ve­ni­mu kai­me

Feis­bu­ko „Tel­šių ŽI­NIŲ“ pa­sky­ro­je ir to­liau skel­bia­me rub­ri­ką „Zo­dia­ko ženk­lai“, ku­rio­je ra­gi­no­me skai­ty­to­jus siū­ly­ti, su ko­kiu po Liū­to ženk­lu gi­mu­siu as­me­niu ga­lė­tu­me pa­reng­ti in­ter­viu.

Šį­kart kvie­čia­me su­si­pa­žin­ti su po Liū­to ženk­lu gi­mu­sia Tel­šių ra­jo­no Ke­gų kai­mo gy­ven­to­ja Dai­va Po­cie­ne.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Ho­ros­ko­pai

Pir­miau­sia Dai­vos pa­si­tei­rau­ja­me, ar ji ti­ki ho­ros­ko­pais. Mo­te­ris šyp­so­da­ma­si at­sa­ko, kaip ga­lin­ti ne­ti­kė­ti, kai vos prieš ke­le­tą die­nų iš­gir­do per vie­ną ra­di­jo sto­tį, jog Liū­tai ga­li su­lauk­ti pa­siū­ly­mo duo­ti in­ter­viu. „Ir štai šian­dien aš „Tel­šių ŽI­NIŲ“ re­dak­ci­jo­je pa­sa­ko­ju apie sa­ve!“ – juo­kia­si pa­šne­ko­vė.

Rugp­jū­čio 20 die­ną sa­vo gim­ta­die­nį at­šven­tu­si Dai­va tei­gia, jog ne­su­reikš­mi­nan­ti ho­ros­ko­pų, kai apie Liū­tus ra­šo­ma, jog jie pa­si­pū­tu­sios ir su­dė­tin­gos as­me­ny­bės. Ji esan­ti pa­pras­tas kai­mo žmo­gus, tai­kaus cha­rak­te­rio, op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­ku­si ir su ge­ra nuo­tai­ka ke­liau­jan­ti per gy­ve­ni­mą.

Pa­si­ti­ku­si 48-uo­sius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus mo­te­ris kal­ba: „Šie me­tai pra­bė­go la­bai grei­tai. Pra­džio­je gal šiek tiek lė­čiau, o link pen­kias­de­šim­ties kaž­ko­dėl jie su­sku­bo, nors ga­lė­tų stab­te­lė­ti…“

Iš Ma­žei­kių į Tel­šius

Il­gus me­tus Ma­žei­kių ra­jo­ne gy­ve­nu­si Dai­va prieš sep­ty­ne­rius me­tus nu­si­pir­ko na­mą Ža­rė­nų se­niū­ni­jos Ke­gų kai­me ir per­si­kė­lė gy­ven­ti į sa­vo se­sers Re­gi­nos Šiau­lie­nės kai­my­nys­tę.

Dai­va at­vi­rau­ja, jog nuo kai­mo ji nie­ka­da ne­bė­go, prie­šin­gai, jai la­bai pa­tin­ka gy­ven­ti ten, kur ra­mu­ma, gry­nas oras, pa­žįs­ta­mi kai­my­nai.

Mėgs­ta­mas dar­bas

At­si­kė­lu­si į Ke­gus Dai­va įsi­dar­bi­no vie­na­me iš kai­mo ūkių mel­žė­ja. Sa­ko nie­ka­da ne­si­bai­džiu­si kai­miš­kų dar­bų, jai pa­tin­ka toks dar­bas, pui­kus ko­lek­ty­vas, dir­ba pa­mai­no­mis. Nors dar­bas ne­leng­vas, ta­čiau šir­džiai mie­las. Kas ry­tą ji ke­lia­si pu­sę pen­kių ir sku­ba prie kar­vu­čių, o jų ga­na ne­ma­žai – apie 50. Va­ka­re – vėl į ūkį.

„Mel­žė­jų dar­bas šian­dien jau ge­ro­kai leng­ves­nis – au­to­ma­ti­zuo­tas, ran­ko­mis ne­rei­kia kar­vių melž­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Dai­vos dar­bas ry­te ir va­ka­re, tad jos die­na lais­va, skir­ta na­mams, šei­mai ir ki­tai mėgs­ta­mai veik­lai. Mo­te­ris la­bai mėgs­ta su­ktis vir­tu­vė­je, ga­mi­na ska­niau­sius de­ser­tus, ku­rių per įvai­rias as­me­ni­nes šven­tes lau­kia vi­si na­miš­kiai. Šiuo me­tu už­sii­ma kon­ser­va­vi­mu, pri­siau­gi­nu­si įvai­riau­sių dar­žo­vių jas ruo­šia žie­mai: „Sma­gu tu­rė­ti sa­vo pro­duk­ci­jos, ne­rei­kia pirk­ti.“

Šei­ma

Dai­va su vy­ru tu­ri tris sū­nus. Vie­nas jų gy­ve­na Tel­šiuo­se, ki­tas – Ang­li­jo­je, o jau­niau­sias 14-me­tis – su tė­vais. Ypač Dai­va džiau­gia­si ir gra­žių žo­džių ne­gai­li kal­bė­da­ma apie sa­vo my­li­mą anū­kė­lę Emą.

Mo­te­ris ak­ty­viai da­ly­vau­ja Ke­gų kai­mo gy­ve­ni­me. Jei kas ko pa­pra­šo, sten­gia­si pa­tal­kin­ti bend­ruo­me­nei, jei rei­kia, pri­si­de­da ir prie se­niū­ni­jos or­ga­ni­zuo­ja­mos veik­los.