Šeštadienį visoje šalyje vyko oficialus pėsčiųjų žygių sezono atidarymo renginys „Lietuva eina Camino Lituano keliu“. Jo metu paskelbta pėsčiųjų žygių sezono pradžia, visuomenei pristatyti ir oficialiai atidaryti penki nauji piligrimų kelio Camino Lituano etapai.
Dalis šio kelio vingiuoja ir Mažeikių rajone – Pikelių, Židikų, Sedos apylinkėmis.
Etapo Pikeliai–Židikai atidarymo, vykusio Pikelių Švč. Trejybės bažnyčioje, metu ne iš vienų lūpų skambėjo mintis: piligriminį kelią kuria žmonės, todėl kiekvieno įsitraukimas labai reikalingas ir vertingas.
Nauji etapai – ir mūsų rajone
Camino Lituano kultūros kelias – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.
Jo aukštaitiškoji atšaka prasideda ties Latvijos ir Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų keliu. Ji suskirstyta į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, sužymėtus geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Atšakos ilgis – 500 kilometrų.
Žemaitiškoji kelio atšaka, sudaryta iš 18 etapų, driekiasi beveik 400 kilometrų. Pasirinkę eiti šią atšaką piligrimai aplanko Pikelius, Židikus, Ylakius, Renavą, Sedą, Žemaičių Kalvariją, Alsėdžius, Telšius, Varnius, Palendrius, Kurtuvėnus, Šiaulius. Pakruojo rajone žemaitiškoji kelio atšaka susilieja su pagrindine – aukštaitiškąja Camino Lituano.
Etapai Pikeliai–Židikai, Židikai–Ylakiai, Ylakiai–Renavas, Renavas–Seda, Seda–Alsėdžiai yra naujai sukurti, jų ženklinimas specialiais simboliais – rodyklėmis ir kriauklėmis – užbaigtas tik balandžio mėnesį.
Mintis kilo žygiuojant
Šeštadienį žygių sezono ir naujų etapų atidarymo renginys Lietuvoje vyko 18-oje vietų. Mažeikių rajone žygeiviai startavo Pikeliuose ir Sedoje.
To, kad mūsų rajone nusidriektų Camino Lituano piligrimų kelias, iniciatoriai yra Pikelių bendruomenės pirmininkas Danielius Gedutis ir jo žmona Jadvyga.
„Iš pradžių žmona nuėjo kelis Camino Lituano, prasidedančio Žagarėje, etapus. Važiuodavau kartu ir aš. Kilo mintis: o kodėl šio piligrimų kelio atkarpa negalėtų atsirasti ir Mažeikių rajone, kodėl ji negalėtų prasidėti Pikeliuose?“ – bendraudamas su „Santarve“ pasakojo D. Gedutis.
Kai mintis pribrendo, pikeliškių pora susisiekė su vienu iš Camino Lituano sumanytojų Mariumi Minkevičiumi. Sulaukus pritarimo, palaikymo, prasidėjo piligriminio kelio kūrimo darbai.
Nuo detalių derinimo iki ženklinimo
Pasak D. Gedučio, kol sumanymas apie piligriminį kelią, prasidedantį Pikeliuose ir vedantį per gražiausius Mažeikių rajono kaimus, miestelius gilyn į Žemaitiją, tapo realybe, praėjo dveji metai.
Per tą laiką buvo įvairių susitikimų, pokalbių, bandomųjų žygių. Teko apeiti, išžvalgyti nemažai kelių ir takelių, kol buvo sudėlioti kelio etapų maršrutai.
„Aišku, dar reikėjo atrasti ir suderinti vietas, kuriose piligrimai galėtų sustoti nakvoti, pavalgyti. Paskui buvo dar vienas svarbus ir didelis darbas – kelio ženklinimas“, – pasakojo pikeliškis.
Ženklinimui reikalingas ne tik žmogaus rankų darbas, bet ir medžiagos – mediniai pakelių stulpeliai, lipdukai. Visa tai kainuoja, todėl reikėjo surasti rėmėjų.
Rajone daug įdomių vietų
Dabar, kai visas šis techninis darbas atliktas, kai kelias parengtas savarankiškam žygiavimui, kai juo galima eiti vieną dieną, savaitgalį ar ilgiau, be to, tokiu metu, koks keliautojams patogiausias, reikia, kad mūsų kraštą atrastų, jį pažinti atvyktų kuo daugiau žygeivių.
„Toks ir buvo tikslas, kad žmonės iš įvairių Lietuvos ir ne tik Lietuvos kampelių atrastų, aplankytų Mažeikių rajoną. Stengėmės, kad kelias vestų pro įdomiausius, gražiausius kampelius. Pikeliai su unikalia medine bažnyčia, Lūšės geležinkelio stotis, Dautarų dvaras, Šatrijos Raganos memorialinis muziejus, Židikų bažnyčia, toliau – Ylakiai, Renavo dvaras, Sedos grožybės ir įdomybės. Ką parodyti, ką papasakoti, turi kiekvieno miestelio ir kaimelio gyventojai. Mes nesutinkame su dabar dažnai girdimu pasakymu: Mažeikių rajone nieko įdomaus nėra. Yra. Tik reikia pasistengti pristatyti savo kraštą“, – tvirtino D. Gedutis.
Ne pakraštys, o vieta, kur prasideda Lietuva
Šeštadienį atkarpos Pikeliai–Židikai atidaryme dalyvavęs M. Minkevičius akcentavo: šis kelias yra reiškinys, kurį drauge kuria daugelio Lietuvos rajonų bendruomenės, žmonės, nakvynės vietų organizatoriai.
„Europa prasideda nuo mažųjų pasaulio centrų, kuriuose gimsta didžiausi stebuklai. Pikeliai yra vienas tų stebuklų. Daugelis didmiesčių gyventojų galvoja, kad Pikeliai yra Lietuvos pakraštyje, bet ne. Pikeliai yra ten, kur prasideda Lietuva“, – kalbėjo svečias.
Pasak M. Minkevičiaus, įvairiuose visuomenės sluoksniuose vyksta daug diskusijų apie tai, koks yra Camino Lituano – piligriminis ar turistinis kelias.
„Aš pasakysiu taip: jis yra visoks. Lygiai taip pat, kaip į kelią išsiruošiančių žmonių situacijos, patirtys, tikslai. Jie įvairūs, skirtingi. Ir tai puiku, nes jokių apribojimų, sąlygų kelyje nėra“, – akcentavo svečias.
Jis dėkojo iniciatyviems, aktyviems pikeliškiams J. ir D. Gedučiams už idėją bei jos įgyvendinimą.
„Lietuvos galia“ – Lietuvos žmonės
Pikeliuose apsilankė ir Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė. Ji priminė apie Prezidento inicijuotą projektą „Lietuvos galia“.
„Manau, „Lietuvos galia“ visų pirma yra čia, tokiuose žmonėse, lyderiuose, kurie kuria bendruomenes, įgyvendina iniciatyvas, lydi kitus žmones kelyje.
Prezidento iniciatyva „Lietuvos galia“ ir siekia parodyti, kiek daug Lietuvoje yra tokių žmonių – lyderių, kiek yra bendruomenių, kiek visko vyksta už interneto portalų antraščių žinojimo ribų“, – kalbėjo kanclerė ir dėkojo visiems žmonėms, kurie skiria nemažai savo asmeninio laiko ir pastangų įvairių iniciatyvų įgyvendinimui ir taip prisideda prie draugiškos, bendruomeniškos, pilietiškos Lietuvos kūrimo.
Į kelią leidžiasi ir neregintieji
Pikeliuose lankėsi Lietuvos neregių ir silpnaregių bendruomenės atstovė Laura Stadalninkaitė.
Pasak jos, dar visai neseniai Lietuvoje gyvenantys akli ar regėjimo negalių turintys žmonės nežygiavo drauge su matančiais žmonėmis. Kai įvairių žygių organizatorių buvo klausiama, ar žygyje gali dalyvauti neregiai, sulaukdavo atsakymo: negali, tam nėra pritaikytos infrastruktūros ir, apskritai, žygiuoti neregiams būtų ne tik sudėtinga, bet ir nemažai kainuotų.
„Bet gera žinia tokia, kad jau trejus metus neregių bendruomenės nariai ir tarp jų aš keliaujame po Lietuvą, ją atrandame – etnografinę, geografinę. Žygiuose atrandame save ir savo vietą tarp kitų žmonių. Prie to labai prisidėjo Camino Lituano bendruomenė. Ji padėjo labai tvirtą pagrindą šiems tarpusavio ryšiams susikurti.
Keliaudami mes ne tik einame. Mes bendraujame, geriau pažįstame vieni kitų poreikius, kasdienybę, pomėgius. Galų gale, suprantame, kad visi: ir matantieji, ir neregiai – turime tuos pačius poreikius, norus, svajones. Tik tam pasiekti naudojame skirtingus būdus. Kartu mes galime daugiau nei po vieną. Norisi, kad Camino Lituano, kaip bendrystės, vieni kitų supratimo tinklas, augtų ir plėstųsi“, – kalbėjo viešnia.
Neringa ŠVELNIENĖ
Nuotr. autorės ir Aušros GRICIUTĖS
Loading ...
