Bus šaukiamas posėdis dėl žemaičių kalbos išsaugojimo

Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narys prof. Algirdas Žebrauskas kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą Kęstutį Gusarovą ir kolegas Tarybos narius su iniciatyva artimiausiu metu organizuoti išplėstinį Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdį, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl žemaičių kalbos išsaugojimo ir vartojimo.
Į išplėstinį Kolegijos posėdį profesorius prašė pakviesti švietimo ir kultūros institucijų, visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos atsakingus atstovus bei aptarti galimybes ir numatyti priemones vienai iš keturių gyvų baltų kalbų – žemaičių kalbai išsaugoti ir vartoti.
Antanas NEKRAŠIUS
Apie iniciatyvą suorganizuoti išplėstinį Kolegijos posėdį kalbėta gegužės 11 dieną surengtame Kolegijos posėdyje. Pristatydamas idėją profesorius A. Žebrauskas Tarybos nariams priminė, jog pernai rugsėjo mėnesį Telšiuose vyko Žemaičių kongreso tarptautinė konferencija „Žemaičių kalba ir istorija“, kurios metu buvo priimtos kelios rezoliucijos.
Vienoje iš jų kalbama, kad nors žemaičių kalba, jau šimtmetį besitęsiant oficialiai valstybės politikai, įvardyta kaip tarmė ir nustumta į valstybės gyvenimo paribį, ji pasaulio kalbų registre įrašyta kaip savarankiška, gyva pasaulio kalba. „Kaip laisvi laisvos savo valstybės Lietuvos piliečiai kreipiamės į LR Prezidentą, LR Seimą ir LR Vyriausybę, prašydami nutraukti žemaičių kalbos ignoravimą ir imtis neatidėliotinų, nuoseklių, ilgalaikių priemonių unikaliai, gyvai žemaičių kalbai įteisinti, išsaugoti ir grąžinti į oficialią valstybės gyvenimo erdvę“, – teigiama rezoliucijos tekste.
Anot A. Žebrausko, kalbininkai įrodė, kad žemaičių kalba yra atitinkanti visus kalbos standartus ir kad iš tikrųjų yra keturios dar gyvos seniausios indoeuropiečių šeimos baltų grupės kalbos – latvių, latgalių, lietuvių ir žemaičių.
Kitoje pernai Žemaičių kongreso tarptautinėje konferencijoje patvirtintoje rezoliucijoje teigiama: „1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, politiniais sumetimais, prisidengiant „didesnės ir stipresnės“ Lietuvos išorinių grėsmių akivaizdoje būtinybe, aukojant tam savitą, gyvą, ryškius kultūrinius, tapatybinius, etninius ir istorinius skirtumus turintį, istoriškai susiformavusį istorinių Lietuvos ir Žemaitijos žemių identitetą, jų gyvensenos savitumą, įgyvendinant unitarinės valstybės kūrimo politiką, pradėta vykdyti nuosekli Europos istorinės žemės Žemaitijos, seno, unikalaus, turtingos istorijos Europos regiono, teritorinio, istorinio, etnokultūrinio ir tapatybinio paveldo tikslinė niveliacijos politika. Šios nuosekliai jau šimtmetį vykdomos politikos rezultatas yra ne tik gyvos pasaulio kalbos – žemaičių – marinimas, bet ir unikalaus, istoriškai susiformavusio ir išsaugojusio istorinę teritoriją, senas istorines, kultūrines tradicijas ir gyvą kalbą turinčio Europos istorinio regiono – Žemaitijos – nustūmimas į šiandieninių istorinės Lietuvos teritorijoje sukurtų naujadarų (Lietuvos etnografinių regionų) lygmenį, neatliekančių jokio vaidmens valstybės politiniame ir ekonominiame gyvenime, neturinčių jokių galimybių ir poveikių svertų išsaugoti ir puoselėti savo istorinę tapatybę.“
Profesoriaus A. Žebrausko nuomone, Lietuvos valstybė, įsiliejusi į Europos Sąjungos ir NATO struktūras, tapo saugi kaip niekad. Jai nebereikia „vardan išorinių grėsmių“, kaip buvo XX a. pradžioje, aukoti Žemaitijos tapatybės. Pasak Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo nario, šiandien, kaip rodo kaimynų Lenkijos ar Latvijos pavyzdžiai, dar galima ateinančioms kartoms išsaugoti istorinę Europos žemę – Žemaitiją ir išnaudoti jos turtingo paveldo, kultūrinio ir ekonominio potencialo galimybes kurti Lietuvos ateitį matant ne tik ekonominius rodiklius, bet ir išsaugant tautos tapatybę, identitetą, krašto istorinę savastį.
„Šį darbą – įteisinti žemaičių kalbą – mes galime padaryti dabar, nes po 10 ar 20 metų tai padaryti bus be galo sunku, – teigė profesorius. – Ir pagaliau įteisinę mūsų „bočių“ kalbą baigtume tas nesąmones su tarme.“
Kolegijos narys Algirdas Bacevičius paragino, užuot daug kalbėjus, parengti konkretų priemonių planą tikslui pasiekti: „Dabar „nusivažiavote“ į indoeuropietiškas kalbas… Mes tai žinome puikiausiai. Bet mūsų vaikai nebekalba žemaitiškai. Nuvažiuokite į kaimą – tėvai žemaičiai su vaikais bendrauja literatūrine kalba. Kodėl? Todėl, kad žemaičių kalba nepopuliari, žemaitiškai kalbėti – gėda, žemaičių kalba yra mužikų, kaimiečių kalba… Štai kaip mūsų kalba šiandien yra nuvertinta. Reikia konkretaus plano, ką mes turime daryti, kad išsaugotume žemaičių kalbą nuo išnykimo.“
Kitas Kolegijos narys Kęstutis Trečiokas abejojo, ar išplėstinis Kolegijos posėdis yra tinkamas formatas tokiam svarbiam klausimui svarstyti. „Mes į Tarybą turime ateiti turėdami, kaip A. Bacevičius minėjo, priemonių planą. Kad bent turėtume už ką balsuoti. O išplėstiniame Kolegijos posėdyje, ko gero, tas priemones galėtume aptarti, – kalbėjo K. Trečiokas. – Tačiau tai nėra vien Telšių problema. Reikia kalbėtis su visais žemaičiais – kreiptis į kitas žemaitiškų rajonų savivaldybes ir daryti bendrą renginį.“
Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narys A. Žebrauskas susirinkusiems kolegoms teigė, kad žemaičių kalbos išsaugojimo klausimu draugija dirba jau 29 metus: „Per tą laiką buvo aplankyti visi LR Prezidentai, Seimo pirmininkai, Seime „n“ kartų skaityta paskaitų. Draugija padarė milžinišką darbą. <…> Tačiau vis tiek manau, kad yra prasmė sušaukti išplėstinį Kolegijos posėdį. Žinau, kad visko nenuspręsime, tačiau bus duotas akstinas platesniam žmonių ratui išgirsti apie žemaičių kalbą. Pamėginkime pirmiausia atlikti namų darbus Telšiuose ir išgirsti daugiau nuomonių. Patvirtinkime ir įgyvendinkime pirmuosius žingsnius Tarybos sprendimu. O tada galbūt ne po Telšių, bet po vyskupijos vėliava kalbėsime su visa Žemaitija.“
Bendru sutarimu Kolegijos nariai pritarė siūlymui artimiausiu metu sušaukti išplėstinį Kolegijos posėdį, kuriame kartu su švietimo ir kultūros institucijų, visuomeninių bei kitų organizacijų atstovais bus diskutuojama žemaičių kalbos išsaugojimo tema.