Braš­kių se­zo­nui bai­gian­tis dar­bų ne­ma­žė­ja

Braš­kių se­zo­nas jau skai­čiuo­ja pa­sku­ti­nes die­nas. Šie­met jų au­gin­to­jai pa­ty­rė vis­ko: bu­vo ir der­liaus, ir ne­ti­kė­tų gam­tos iš­šū­kių. Nors uo­gų lau­kai pa­ma­žu tuš­tė­ja, dar­bai čia ne­si­bai­gia.

„Tel­šių ŽI­NIOS“ sve­čia­vo­si Tel­šių ra­jo­ne, Pu­pi­nių kai­me, įsi­kū­ru­sia­me ne­di­de­lia­me šei­mos ūky­je „Bals­kų braš­kės“.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

„Bals­kų braš­kės“ – ūkis taip pa­va­din­tas neat­si­tik­ti­nai, pa­gal jo sa­vi­nin­kų Si­mo­nos ir Min­dau­go Bals­kų pa­var­dę.

Šia­me ūky­je braš­kės au­ga jau 12-ąjį se­zo­ną. Tai ne­di­de­lis šei­mos ūkis, ku­rio uo­gy­nai uži­ma apie 1 ha plo­tą.

Pa­sak šei­mi­nin­kų, per vi­sus uo­gų au­gi­ni­mo me­tus yra bu­vę tik ke­le­tas me­tų, kai jie ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, jog gam­ta jiems pa­dė­jo au­gin­ti braš­kes, daž­niau­siai ji pa­tei­kia iš­šū­kių.

Si­mo­na pa­sa­ko­jo, jog il­gai be­si­tę­sian­čios saus­ros ža­los pa­da­ro ma­žiau­siai, nes braš­kės au­gi­na­mos su lais­ty­mo sis­te­ma ir pa­gal po­rei­kį yra lais­to­mos, ta­čiau nuo il­gai be­si­tę­sian­čių liū­čių, daž­nų vė­ly­vo pa­va­sa­rio di­de­lių šal­nų iki mi­nus še­šių ar kru­šos ap­sau­go­ti lau­ko braš­kes tik­rai yra su­dė­tin­ga. Vi­sos šios sti­chi­jos pri­da­ro ne­ma­žai nuo­sto­lių braš­ky­ne.

„Sa­ky­čiau, kad kiek­vie­nų me­tų se­zo­nas yra sėk­min­gas. Vie­ni me­tai bū­na sėk­min­ges­ni fi­nan­siš­kai, ki­ti – nau­jos pa­tir­ties ir nau­jų idė­jų atė­ji­mu, sie­kiant kaip įma­no­ma la­biau iš­veng­ti gam­tos iš­dai­gų au­gi­nant braš­kes. Ka­dan­gi šie­met pa­va­sa­rį bu­vo ke­le­tas di­des­nių šal­nų, ku­rios tik­rai pri­da­rė ža­los, kaip ir il­gas lie­tin­gas pe­rio­das uo­gų sky­ni­mo ir no­ki­mo me­tu, tai ši­tie me­tai ne­bus pa­tys der­lin­giau­si ūkio is­to­ri­jo­je“, – kal­bė­jo braš­kių au­gin­to­ja.

Bals­kai jau yra at­si­rin­kę ke­le­tą braš­kių veis­lių, ku­rios per dau­ge­lį me­tų pa­si­tei­si­no ir jų ūkiui la­biau­siai tin­ka­mos, to­dėl pa­grin­di­nius plo­tus jie yra už­so­di­nę 2–3 veis­lė­mis, der­lin­go­mis ir ska­nio­mis. Šei­mi­nin­kai pa­brė­žė, jog sko­nis dar la­bai pri­klau­so ir nuo gam­tos są­ly­gų.

Ne­ma­žai ža­los braš­kių ūky­je pa­da­ro ir ken­kė­jai. Vie­ni ža­lin­giau­sių bū­tų gram­buo­liai, trip­sai ir er­ku­tės. Iš li­gų – įvai­rūs pu­vi­niai ir pa­šak­nio li­gos. Šei­mi­nin­kų tei­gi­mu, jei ly­gin­tu­me ke­le­to me­tų braš­kių uo­gų kai­nas, jos yra pa­ki­lu­sios. Kai­na, sa­kė Si­mo­na, taik­liau­siai api­bū­di­na braš­kių uo­gų der­lių ūki­nin­kų lau­kuo­se: „Kai braš­kėms me­tai pa­lan­kūs, kai­na ma­žes­nė ir at­virkš­čiai.“

Šiuo me­tu Bals­kų ūky­je yra ski­na­mos vė­ly­vo­sios braš­kės. Jų ti­ki­ma­si tu­rė­ti dar ke­le­tą sa­vai­čių.

Ži­no­ma, jau pa­ma­žu pra­de­da­ma gal­vo­ti ir apie ki­tų me­tų se­zo­ną: ruo­šia­mi nu­de­rė­ję uo­gy­nai, pri­žiū­ri­mas pir­ma­me­tis braš­ky­nas, vyks­ta pre­ky­ba uo­go­mis ir at­lie­ka­mi ki­ti ei­na­mie­ji dar­bai.

„Vi­si rei­ka­lin­gi dar­bai uo­gy­ne tu­ri bū­ti at­lik­ti lai­ku, nes ki­taip nuo­sto­lių iš­veng­ti ne­pa­vyks“, – įsi­ti­ki­nu­si Si­mo­na.