„Barboros“: jaunatviškas veržlumas ir gyvenimiška patirtis

Apie Nerimdaičiuose jau dešimtmetį gyvuojančią humoro grupę „Barboros“ kalbamės su kolektyvo vadove Raimonda Padolskiene.
– Kiek laiko gyvuoja humoro grupė „Barboros“?
– Humoro grupė ,,Barboros“ rudenį švęs 10 metų jubiliejų. 1994 m. atvykusi gyventi ir dirbti į Nerimdaičių miestelį (R. Padolskienė dirbo Nerimdaičių kultūros namų direktore), subūriau mergaičių humoro grupę „Barborytės“. Tai buvo 5 mokinukės: Dovilė Kačinskytė (Arlauskienė), Viktorija Katarskytė, Jūratė Gureckytė (Normantienė), Inga Katarskytė (Stankevičienė) ir Vaida Gureckytė. „Barborytės“ jau tada pelnydavo žiūrovų simpatijas ir dalyvaudavo Telšiuose Žemaitės teatre vykstančiose humoro grupių konkursuose JUOKIS.
1996 m. Dovilė Kačinskytė (Arlauskienė) pelnė prizą kaip artistiškiausia dalyvė. Mergaitės koncertuodavo miesto ir rajono mokyklose bei kultūros įstaigose. Suradome daug draugų tarp kitų humoro grupių. Važinėdavome pas juos ir kviesdavome pas save. „Barborytės“ gyvavo 5 metus, vėliau merginos išvyko mokytis į Telšius.
2000 m. pradėjus dirbti Nevarėnų kultūros centre (Nerimdaičių kultūros namai buvo privatizuoti) atsirado humoro grupė „Barboros“. Daugumą sudarė buvusių „Barboryčių“ mamos.
„Barborų“ kolektyvą sudarė 5 moterys: Nijolė Kačinskienė, Filomena Katarskienė, Dalia Juozapavičienė, Aušra Šarkytė ir Virginija Kačinskienė. Į moterišką kolektyvą trumpam buvo įsijungęs Nevarėnų kultūros centro meno vadovas Martynas Miliauskas, po to jį pakeitė Nevarėnų kultūros centro meno saviveiklininkas Stanislovas Grigalauskas. Šis žmogus niekada nėra atsisakęs pagelbėti, trejus metus aukojo savo laisvalaikį, o kartais ir asmenines lėšas (veždavo „Barboras“ koncertuoti į bet kurį Lietuvos pakraštį). Porai metų į kolektyvą buvo atėjusios Dalios Juozapavičienės dukra Roberta ir Filomenos Katarskienės  dukra Aurelija. Šiemet jos – abiturientės, todėl  dėl egzaminų atsisakė koncertų.
– Vos pasirodžius scenoje „Barboroms“, dėmesys ir gera nuotaika garantuota. Kaip tai pavyksta?
– Jau 5 metai, kai aš scenoje drauge su kolektyvu. Tai nėra lengva. Stebėti iš šalies vadovui yra žymiai geriau, nes matai, kas negerai. Dabar jaučiu dvigubą stresą – už save ir už kolektyvą. Noriu, kad viskas būtų gerai.
Dalia Juozapavičienė – Nevarėnų vidurinės mokyklos Nerimdaičių skyriaus  kiemsargė. Ji „Barborose“ yra nuo pat įsikūrimo.
Nijolė Kačinskienė ir Virginija Kačinskienė – Nevarėnų vidurinės mokyklos Nerimdaičių skyriaus pradinių klasių mokytojos. Jos „Barborose“ dalyvauja nuo pat pirmų nedrąsių „Barborų“ kolektyvo žingsnių į sceną.
– Kas rašo Jūsų pasirodymų scenarijus? Apie ką jie būna dažniausiai?
– Scenarijus rašau aš pati… Išskyrus vieną. Jį parašė humoristas Vaclovas Vičius. Šiais laikais prajuokinti žiūrovą yra gana sudėtinga. Įvykiai taip greitai keičiasi, kad kol kažką sugalvoji ir tai įgyvendini, problema tampa beveik nebeaktuali. Į politiką stengiamės per daug nesigilinti – ieškome paprastų, buitiškų situacijų.
– Kaip scenarijai keitėsi per dešimtmetį?
– Per pirmuosius 5 metus keitėsi tik įvykiai ir aplinkos, o personažai išlikdavo tie patys. Programose „Moteriškas vaizdelis“, „Pirtyje“, „Raganų klubas“, „Kažkam čia pragaras, o mums rojus“, „Taboras“ buvo tie patys personažai: bomžė, senmergė, laisvo elgesio mergina, profsąjungos pirmininkė ir močiutė. Keitėsi tik problemos ir aplinka. Dabartinės programos skiriasi nuo ankstyvųjų, bet kai kurių personažų charakteriai kartojasi.
– Kokiuose renginiuose dalyvaujate? Kokie Jūsų laimėjimai?
– Nuo 2003 m. „Barboros“ yra respublikinių humoro grupių konkursų diplomantės, o keletą kartų ir laureatės. Telšių rajone per 10 metų tikriausiai aplankėme visus kultūros centrus ir miestelius. Turime draugų visoje Lietuvoje. Kasmet filmuojamės baigiamuosiuose respublikiniuose humoro grupių koncertuose. Esame dalyvavę ir Lietuvos televizijos projektuose „Humoro akademija“ bei „Humoro vakarienė“. Mano nuomone, šie projektai nebuvo labai vykę.  Po didesnius miestus koncertuoti kviečia „Juoko sambūrio“ pirmininkas Vaclovas Vičius. Jo iniciatyva yra rengiami ir koncertai „Juokis pajūryje“. Tai puiki galimybė kartu ir pailsėti, artimiau pažinti kitus kolektyvus. Šią vasarą, kaip ir praėjusią, esame pakviestos dalyvauti koncertuose „Juokis pajūryje“, kurie vyks Salantuose, Kretingoje, Šventojoje ir Palangoje.
– Ar sunku išlaikyti kolektyve narius?
– Per tiek metų esame susidraugavusios, bet pasitaiko visko. Tačiau paskambini vienai ar kitai, sakai, kad reikia, ir visuomet išgirsi teigiamą atsakymą. Tuo labai džiaugiuosi. Visi turime problemų ir meno saviveiklai atiduoti savo laisvalaikį nelengva, bet tikiuosi, kad bet kuriai būtų sunku palikti kolektyvą.
– Kur repetuojate?
– Repetuojame Nevarėnų vidurinės mokyklos Nerimdaičių skyriuje. Generalinės repeticijos vyksta Nevarėnų kultūros centre, nes, kad ir ne naujokės esame scenoje, bet kuriant naują programą, būtina ją pajausti. Prieš naują programą dirbame gana daug.
– Gal galite papasakoti įdomesnį atsitikimą, susijusį su „Barboromis“?
– Prieš keletą metų, kada dar partijos prieš rinkimus kviesdavo mus koncertuoti susitikimuose su rinkėjais, pasirodėme viename mažame miestelyje. Scenos nebuvo, patalpa mažytė. Nuo žiūrovų mus skyrė geras metras. Koncertavome, kaip sakant, ,,žiūrovui prieš nosį“. Į susitikimą susirinko garbaus amžiaus žmonių, kurie visą vaidinimą priėmė labai realiai. Kiekviena scena buvo garsiai komentuojama, pvz.: „taip jai ir reikia“, „ta panaši į mūsų Zosę“, „žiūrėk, kaip juokingai apsirengus“, „taip yra su mūsų valdžia“ ir pan.
Vaidinome tokią  sceną: pirtyje močiutė nualpsta, o pirties vedėja (Dalia Juozapavičienė) skambina gydytojui. Kadangi užkulisių nebuvo, tai nualpusiai močiutei reikėjo iššliaužti iš „scenos“. Salėje kilo sumaištis, pirties vadovei imta priekaištauti, kad neplepėtų telefonu, o žiūrėtų, nes močiutė atsipeikėjo ir bando bėgti. Aistringesni žiūrovai net pakilo iš savo vietų. Situacija buvo tikrai gana komiška.
– Ko palinkėtumėte savo kolektyvui?
– Neprarasti sveiko humoro jausmo. Valios įgyvendinant naujus tikslus, energijos ir gyvenimiškos išminties. Jaunatviško veržlumo ir optimizmo. Eiti tik pirmyn ir niekada nežiūrėti per petį atgal…