Au­ri­mė: pi­lie­tiš­ku­mas pra­si­de­da nuo no­ro veik­ti

Ak­ty­vi, smal­si ir at­sa­kin­ga – to­kia yra Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė Au­ri­mė But­ku­tė. Ji sa­vo pa­vyz­džiu įro­do, kad pi­lie­tiš­ku­mas nė­ra vien są­vo­ka. Tai na­tū­ra­lus no­ras bū­ti at­sa­kin­gai, gir­di­mai ir veik­liai. Nuo da­ly­va­vi­mo gim­na­zi­jos sa­vi­val­do­je ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo iki dis­ku­si­jų su po­li­ti­kais ir veik­los tarp­tau­ti­nė­se pro­gra­mo­se – šios veik­los Au­ri­mei įro­do, kad jau­nas žmo­gus ga­li bū­ti gir­di­mas ir kur­ti po­ky­čius jau šian­dien.

Lau­ra MOC­KU­TĖ

Pas­ku­ti­niai me­tai mo­kyk­lo­je

Ka­dan­gi Au­ri­mė mo­ko­si dvy­lik­to­je kla­sė­je, šie me­tai jai yra ypa­tin­gi. Ar­tė­jan­tys bran­dos eg­za­mi­nai, svar­būs pa­si­rin­ki­mai atei­ties ke­ly­je – tai tik da­lis to, ką ruo­šia pa­sku­ti­nie­ji me­tai mo­kyk­lo­je. „Sten­giuo­si ne tik su­si­telk­ti į moks­lus ir ar­tė­jan­čius bran­dos eg­za­mi­nus, bet ir kuo dau­giau pa­si­nau­do­ti vi­so­mis ga­li­my­bė­mis, ku­rias su­tei­kia gim­na­zi­ja. Mo­kyk­la man vi­sa­da bu­vo dau­giau nei tik pa­mo­kos“, – at­vi­ra­vo Au­ri­mė.

Pi­lie­tiš­ku­mas – no­ras bū­ti

Šiais me­tais Au­ri­mė bu­vo ap­do­va­no­ta kaip vie­na pi­lie­tiš­kiau­sių Tel­šių ra­jo­no gim­na­zis­čių. Šis įver­ti­ni­mas mer­gi­nai la­bai bran­gus ir, kaip sa­kė pa­ti, la­bai ne­ti­kė­tas, to­dėl nuo­šir­džiai dė­ko­ja už to­kį pri­pa­ži­ni­mą.

„Pi­lie­tiš­ku­mas man yra na­tū­ra­lus no­ras bū­ti at­sa­kin­gai, gir­di­mai ir veik­liai“, – tvir­ti­no abi­tu­rien­tė. Ji ne tik pa­ti ak­ty­viai da­ly­vau­ja įvai­rio­je veik­lo­je, bet ir sten­gia­si įtrauk­ti ki­tus, pa­si­da­lin­ti ži­nio­mis ir at­sto­vau­ti sa­vo mo­kyk­lai, mies­tui ar net ša­liai.

La­biau­siai Au­ri­mei pa­tin­ka or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius, da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­se ir kon­fe­ren­ci­jo­se, ku­rių te­mos bū­na su­si­ju­sios su vi­suo­me­ne, po­li­ti­ka, Eu­ro­pos Są­jun­ga ar jau­ni­mo vaid­me­niu vals­ty­bė­je, taip pat reng­ti dis­ku­si­jas su po­li­ti­kais. Tie­sa, jau­ni­mo po­li­ti­ka mer­gi­nai ypač svar­bi. „No­riu, kad jau­ni­mas bū­tų ak­ty­vus, plės­tų sa­vo aki­ra­tį ir su­pras­tų, kad jų bal­sas taip pat yra svar­bus. Ti­kiu, kad bū­tent jau­ni žmo­nės ga­li kur­ti la­bai reikš­min­gus po­ky­čius“, – pa­brė­žė Au­ri­mė.

Pa­tir­tis mo­kyk­los sa­vi­val­do­je ir ly­de­rys­tė

A. But­ku­tė ke­le­tą me­tų da­ly­va­vo gim­na­zi­jos pre­zi­den­tū­ros veik­lo­je, ku­ri, kaip sa­kė pa­ti, da­vė la­bai daug. „Pre­zi­den­tū­ros veik­la ma­ne iš­mo­kė ko­man­di­nio dar­bo, at­sa­ko­my­bės, or­ga­ni­za­ci­nių, net fi­nan­si­nių da­ly­kų, ge­bė­ji­mo spręs­ti įvai­rias si­tua­ci­jas. Ta­čiau svar­biau­sia yra žmo­nės, ku­riuos čia su­ti­kau“, – už­tik­rin­tai kal­bė­jo ji.

Au­ri­mė yra sa­ve iš­ban­džiu­si ir eidama kla­sės se­niū­no pa­rei­gas. Ji daž­nai ve­da mo­kyk­los ren­gi­nius, tad apie ly­de­rys­tę ži­no tik­rai daug.

Ly­de­rys­tė jai – tai ir pa­pras­ti, bet itin pra­smin­gi mo­men­tai: šyp­se­nos po ­ves­to ren­gi­nio, pra­smin­gų ini­cia­ty­vų įgy­ven­di­ni­mas. „Ma­nau, kad tik­ras ly­de­ris yra tas, ku­ris pa­de­da at­si­skleis­ti ir ki­tiems“, – tei­gė Au­ri­mė.

Ke­le­tą me­tų abi­tu­rien­tė priklauso gim­na­zi­jos ta­ry­bai, ku­rio­je at­sto­vau­ja mo­ki­niams, ap­ta­ria mo­kyk­los pro­ble­mas, idė­jas, ini­cia­ty­vas ar ak­tua­li­jas.

Ji taip pat da­ly­vau­ja gim­na­zi­jos rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je – čia te­ko iš­ban­dy­ti sek­re­to­rės, pa­va­duo­to­jos, o šiais me­tais ir pir­mi­nin­kės pa­rei­gas, ku­ruo­jant gim­na­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­rus.

Tarp­tau­ti­nės pro­gra­mos

A. But­ku­tė taip pat di­de­lį dė­me­sį ski­ria Eu­ro­pos Są­jun­gai. Ji yra „Mo­kyk­los – Eu­ro­pos Par­la­men­to am­ba­sa­do­rės“ (ME­PA) ko­man­dos na­rė. Ši veik­la jai lei­džia gi­lin­ti ži­nias apie Eu­ro­pos Są­jun­gą ir jos vei­ki­mą.

Šio­mis ži­nio­mis ji da­li­ja­si ir Jau­ni­mo Eu­ro­pos ko­man­do­je – Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je pro­gra­mo­je.

Jai te­ko ypa­tin­ga pa­tir­tis – nu­vyk­ti į Briu­se­lį, kur ap­lan­kė Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bą ir Eu­ro­pos Par­la­men­tą.

Au­ri­mę do­mi­nan­čių da­ly­kų są­ra­še ga­li­ma ras­ti ir is­to­ri­ją, ku­ri jai pa­de­da su­pras­ti, kaip for­ma­vo­si mū­sų vals­ty­bė ir ko­dėl gy­ve­na­me bū­tent to­kio­je vi­suo­me­nė­je. „Jau­ni žmo­nės tu­ri bū­ti at­sa­kin­gi pi­lie­čiai – do­mė­tis vals­ty­bės gy­ve­ni­mu, da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se ir ne­bi­jo­ti iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nės. Tik taip ga­li­me iš­sau­go­ti stip­rią ir bran­džią de­mok­ra­ti­ją“, – įsi­ti­ki­nu­si mer­gi­na.

Aist­ra ka­ra­tė

Ne­pai­sant di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo vi­suo­me­ni­niais ir po­li­ti­niais pro­ce­sais, Au­ri­mė taip pat at­ra­do sa­ve ka­ra­tė. Šiuo me­tu ji tu­ri 2kyu (ru­dą) dir­žą. Tai yra prieš­pas­ku­ti­nė pa­ko­pa prieš gau­nant juo­dą meist­ro dir­žą. Čia Au­ri­mė iš­mo­ko dis­cip­li­nos, kant­ry­bės, su­si­kau­pi­mo ir at­kak­lu­mo siek­ti sa­vo tiks­lų.

Nors šiuo me­tu mer­gi­na yra pri­stab­džiu­si spor­ta­vi­mą dėl trau­mos ir ar­tė­jan­čių bran­dos eg­za­mi­nų, ji tai kom­pen­suo­ja sa­va­no­riau­da­ma ka­ra­tė var­žy­bo­se. „Iki šiol su di­de­liu jau­du­liu ste­biu čem­pio­na­tus ir la­bai ti­kiuo­si, kad vie­ną die­ną ga­lė­siu už­lip­ti ant ta­ta­mio ir tęs­ti tai, ką pra­dė­jau“, – ti­ki­si Au­ri­mė.

Mu­zi­ka ir įkvė­pi­mas

Abi­tu­rien­tei mu­zi­ka yra at­si­pa­lai­da­vi­mo ir grei­to gy­ve­ni­mo tem­po pri­stab­dy­mo šal­ti­nis. Ji bai­gė mu­zi­kos mo­kyk­lą su pa­gy­ri­mu ir iki šiol ski­ria lai­ko mėgs­ta­mam mu­zi­kos inst­ru­men­tui – pia­ni­nui.

Au­ri­mė įkvė­pi­mo sa­vo veik­lo­je se­mia­si iš įvai­rių sri­čių: spor­to, mu­zi­kos, mo­kyk­los ar vi­suo­me­ni­nės veik­los. Šio­se sri­ty­se ją ly­din­tys žmo­nės pa­lai­kė, bu­vo pa­vyz­džiu ir ra­gi­no ne­sus­to­ti. Ta­čiau di­džiau­sią dė­kin­gu­mą mer­gi­na jau­čia šei­mai, ku­ri sa­vo pa­lai­ky­mu pri­si­dė­jo prie jos to­bu­lė­ji­mo ir pa­sie­ki­mų.

Be abe­jo­nės, gau­sy­bė­je veik­lų su­spė­ti yra sun­ku. Ta­čiau ir su šiuo iš­šū­kiu Au­ri­mė su­si­tvar­ko – kas­kart pla­nuo­ja kiek­vie­ną sa­vo mi­nu­tę ir su­si­dė­lio­ja svar­biau­sius sa­vo prio­ri­te­tus.

Troš­ki­mas ke­liau­ti

Lais­vu lai­ku Au­ri­mė skai­to kny­gas, da­ly­vau­ja pa­ro­do­se, už­sii­ma spor­tu. Po­mė­gis ke­liau­ti su­si­pi­na su jos sva­jo­ne – pa­ma­ty­ti kuo dau­giau pa­sau­lio ša­lių, pa­žin­ti skir­tin­gas kul­tū­ras, žmo­nes ir jų po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą.

Atei­ties pla­nai

Šiuo me­tu Au­ri­mei svar­bu kuo ge­res­niais re­zul­ta­tais baig­ti gim­na­zi­ją, įsto­ti į uni­ver­si­te­tą ir kryp­tin­gai ju­dė­ti sa­vo pa­si­rink­tu ke­liu.

Jos pla­nas šian­dien yra aiš­kus – sto­ti į Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­tą. „Tei­sės ži­nios yra pa­grin­das no­rint ap­gin­ti sa­vo in­te­re­sus ir po­zi­ci­ją. Įs­ta­ty­mų iš­ma­ny­mas yra sėk­mės rak­tas bet ku­rio­je sri­ty­je“, – tei­gė Au­ri­mė.

Pa­bai­gu­si uni­ver­si­te­tą, abi­tu­rien­tė pla­nuo­ja kur­ti vers­lą, ta­čiau neat­me­ta ir ga­li­my­bės da­ly­vau­ti po­li­ti­niuo­se pro­ce­suo­se.

Au­ri­mės mo­to: „Ste­bėk, kvė­puok, veik ir džiau­kis da­bar“

Au­ri­mės pa­klau­sė­me, ko­kią ži­nu­tę no­rė­tų per­duo­ti jau­ni­mui. Mer­gi­na už­tik­rin­tai pa­lin­kė­jo ne­lik­ti abe­jin­giems:

„Ste­bė­ki­me, kas vyks­ta ap­link mus, do­mė­ki­mės, kel­ki­me klau­si­mus ir pri­si­dė­ki­me prie vi­suo­me­nės ge­ro­vės. Juk nuo mū­sų, jau­ni­mo, pri­klau­so vals­ty­bės atei­tis.“