„Aukso paukštė“ Žemaitės dramos teatrui – bendruomeniškumo pasekmė

1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams.
Teatro nominacijų skyrimo komisija geriausiu 2010 m. suaugusiųjų mėgėjų teatru pripažino Telšių Žemaitės dramos teatrą.
Šių metų kovo 10 dieną Žemaitės dramos teatre vyks laureatų pasirodymas ir „Aukso paukštės“ įteikimo iškilmės.
Praėjusiais metais vykusiame mėgėjų teatrų festivalyje „Atspindžiai“ Lietuvos liaudies kultūros vertino mėgėjų teatrų spektaklius. Tarp jų buvo ir keturi Žemaitės dramos teatro spektakliai. Gana aukšto įvertinimo sulaukė Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ aktoriai, vaidinę spektaklyje „Penelopė“ (rež. Laimutė Pocevičienė).
Žemaitės dramos teatro direktorius Artūras Butkus įsitikinęs, jog tai, kad į jo vadovaujamą teatrą atskriejo „Aukso paukštė“, yra visų aktorių mėgėjų nuopelnas: „Šią nominaciją aš vertinu gana plačiai. Tai apdovanojimas ne konkrečiai vienai aktorių grupei ar režisieriui, o visiems aktoriams mėgėjams, kurie teatrui aukoja savo laiką. Žemaitės dramos teatras buvo vertas tokio apdovanojimo ir jį gavo. Tai bendruomeniškumo pasekmė.“
Anot pašnekovo, nominacijų skyrimo komisija vertino teatro veiklą, spektaklių gausą ir kokybę.
Praėjusį sezoną Žemaitės dramos teatras savo žiūrovams padovanojo keturias premjeras: poetinę dramą „Penelopė“ (rež. Laimutė Pocevičienė), mono spektaklį M. Vučetič „Liubica – pirmasis daugiskaitos asmuo“ (rež. Kastytis Brazauskas), taip pat du spektaklius: S. Kymantaitės-Čiurlionienės „Pinigėliai“ (rež. Jonas Buziliauskas) ir P. Sveto „Interviu“ (rež. Agnė Banytė).
Žemaitės dramos teatro repertuaras planuojamas pagal žanrą ir poreikį. Atsižvelgiama į tai, ką norėtų matyti žiūrovas, kad nebūtų vien tik komedijos ar vien modernūs kūriniai. Direktoriaus teigimu, būtina išlaikyti Žemaitės dramos teatro vardą, kuris jiems diktuoja stilistiką.
„Teatro repertuarą iš esamės mes pradėjome planuoti labai neseniai. Daug pokyčių į teatro gyvenimą įnešė režisierės Laimos Adomaitienės pasitraukimas iš mūsų gretų. Galima sakyti, kad ir aš pats jaučiuosi taip, lyg tik dabar pradėjau vadovauti. Repertuarą stengiamės dėlioti visi kartu – ko mums trūksta? O trūko mums mono spektaklių. Vieną tokį kaip tik praėjusį sezoną pastatė Kastytis Brazauskas. Šiandien labai aktualus vaikiškas spektaklis – vaikams ir jaunimui. Todėl palaikome ir priimame studentą iš Klaipėdos universiteto. Ruošiamas spektaklis su L. Pocevičienės vaikų ir jaunimo studija „Savi“ aktoriais“, – pasakojo direktorius.
A. Butkus pastebėjo, kad teatras turi dar vieną neužpildytą nišą – reikėtų daugiau dėmesio skirti bendravimui su kitais teatrais, mat stinga jungtinių projektų.
Teatro vadovas džiaugiasi, kad Žemaitės dramos teatras buvo įvertintas aukščiausia nominacija. Todėl jis savo reikliam žiūrovui pažada įvairių žanrų spektaklių.