Šatrijos papėdėje rasta moters kapavietė

Antradienį, atliekant archeologinius kasinėjimus Šatrijos piliakalnio papėdėje, rasta kapavietė, kurioje palaidota, kaip spėjama, 40–45 metų amžiaus moteris. Pasak archeologinius kasinėjimo darbus atliekančios VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ projektų koordinatoriaus, archeologo Manto Daubaro, tai unikalus atvejis visoje Lietuvoje, nes kapas rastas kadaise šalia Šatrijos piliakalnio buvusios gyvenvietės teritorijoje. Manoma, kad moteris palaidota VI–VIII amžiuje.
Šią savaitę, atliekant archeologinius kasinėjimus Šatrijos piliakalnio papėdėje, rasta kapavietė, kurioje palaidota 40–45 metų amžiaus moteris. „Šis radinys unikalus tuo, kad iki šiol niekur Lietuvoje nebuvo rasta kapo, palaidojimo gyvenvietės teritorijoje, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo archeologas Mantas Daubaras, – paprastai tariant, nuo seniausių laikų žmonės mirusiuosius stengdavosi laidoti kažkur kitur. Tai būtų galima palyginti su artimo žmogaus laidojimu šalia savo namo ar kieme. Kapas turėtų būti datuojamas VI–VIII a. Moters amžius – nuo 40 iki 45 metų. Tikslesni duomenys bus aiškūs atlikus laboratorinius tyrimus, kurie arba patvirtins šiuos spėjimus, arba paneigs.“
Archeologai šalia moters palaikų rado ir molinių puodų likučių bei suanglėjusį kviečio grūdą. „Galima manyti, jog tai buvo mirusiosios įkapės, kurios būdavo dedamos ritualinių apeigų metu – kalbėjo M. Daubaras. – Įkapės traktuojamos įvairiai. Viena iš populiariausių versijų – kad pomirtiniame gyvenime žmogus galėtų pasimaitinti.“
Prieš daugiau nei tūkstantį metų palaidotą moterį archeologinius tyrimus atliekantys darbininkai pavadino Onute. „Tai darbininkų pokštai. Iš tikro atkasus tokį dalyką – elgiamės itin pagarbiai, – teigė M. Daubaras. – Moters palaikai bus išimti ir specialiame karstelyje vežami į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur atliks laboratorinius tyrimus. Vėlesnis šių palaikų likimas priklausys nuo aukštesnių instancijų: juos arba perlaidos, arba paliks Medicinos fakultete.“ Anot archeologo, kapų, datuojamų VI–VIII a., nėra daug, tad kaulinė medžiaga tyrimui yra labai naudinga, nes galima ištirti tokius dalykus kaip traumas, ligų istoriją ir pan.