Ateinančių metų Telšių rajono biudžetas gerokai sulyso

LR Seimas ruošiasi nerti į kitų metų nacionalinio biudžeto svarstymus, kurie tikriausiai, kai toks sunkmetis, nebus itin malonūs ir greičiau primins skęstančiojo kabinimąsi į šiaudą. Kaip ir visoms šalies savivaldybėms, taip ir mūsiškei, šiaudas bus ištiestas. Išgirdę pirmuosius signalinius ateinančių metų biudžeto skaičius, kalbiname Telšių rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėją Reginą Radimonienę ir domimės, kokios perspektyvos lauks mūsų rajono 2010 metais.
Kitų metų biudžetas mažėja apie 30 proc.
Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos R. Radimonienės, palyginti su šių metų patvirtintu pradiniu biudžetu, ateinančiųjų biudžetas mažės apie 30 proc., o jei su patikslintu (keletą kartų per metus mažintu, t. y. tokiu, koks jis šiandien yra) – 20 proc.: „Pradinis 2009-ųjų rajono biudžetas buvo 130 mln. Lt, o patikslintas – 119 mln. Lt. Kitų metų biudžetas sieks apie 103 mln. Lt.“
R. Radimonienės teigimu, signaliniai kitų metų rajono biudžeto skaičiai rodo, kad laukia dar didesnis sunkmetis nei šiemet: „Dabar sprendžiame, ką daryti, nes situacija yra labai sudėtinga ir įtempta. Atsižvelgiant į gautus signalinius ateinančių metų biudžeto skaičius, yra paruoštas Tarybos sprendimų paketas mažinti etatų skaičių Savivaldybės administracijoje bei jos įstaigose.“ (Apie etatų mažinimą jau rašėme praėjusiame „Telšių ŽINIŲ“ laikraščio numeryje.)
Finansų skyriaus vedėja tik apgailestavo, kad pastangos išlaikyti visus esamus etatus yra nerealios, o ir tai, kiek jų šiuo metu ketinama atsisakyti, neužtikrina, jog ir kitais metais darbuotojams neteks eiti nemokamų atostogų. „Visur deklaruojama, kad darbo užmokesčio fondas mažinamas 10 proc., ūkinės išlaidos – 15 proc. Deja, valstybės politika yra tokia, jog sumažinamas darbo užmokesčio fondas, bet nemažinami atlyginimai, todėl lieka tik du keliai: arba naikinti pareigybes, arba trumpinti darbo savaitę. Dėl darbuotojų nemokamų atostogų kitais metais šiandien sunku pasakyti, tačiau tai yra vienas iš variantų, kaip sutaupyti“, – tvirtino pašnekovė.
Didės finansavimas socialinei sričiai
Pirminiais duomenimis, kitais metais beveik visoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti finansavimas mažėja pagal jų sudėtingumą – nuo 10 iki 30 proc. „Bet yra keletas funkcijų, kurioms finansavimas ženkliai išaugęs, – pasakojo Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja. – Darbo rinkos politikai rengti ir įgyvendinti, palyginti su šiais metais, numatoma skirti net 120 proc. didesnį finansavimą – nuo 285 tūkst. Lt iki 630 tūkst. Lt. Tai – vadinamieji viešieji darbai. Kadangi nedarbas mūsų rajone gerokai auga, planuojama padėtį kažkiek sušvelninti per viešuosius darbus. Juos atlikę, gyventojai galės šiek tiek pakelti savo gyvenimo lygį.“
Dėl analogiškų priežasčių, t. y. didėjančio nedarbo, kitais metais numatoma daugiau lėšų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms (šildymo išlaidos, išlaidos šaltam ir karštam vandeniui) skaičiuoti ir mokėti. Čia, palyginti su šiais metais, finansavimas didinamas beveik 100 proc. – 11,624 mln. Lt (2009 metais – 5,864 mln. Lt).
Lėšas socialinei paramai mokiniams kitais metais numatoma didinti 82 proc. – nuo 2,057 mln. Lt iki 3,758 mln. Lt. Be to, 10 proc. bus didinamas ir finansavimas socialinėms paslaugoms atlikti.
Skolintis nebegalės
Kalbant apie patį biudžetą, Telšių rajonui 2010 metais planuojama skirti 4,288 mln. Lt bendrosios tikslinės dotacijos kompensaciją, t. y. skirti lėšas nesurinktiems į biudžetą gyventojų pajamų mokesčiams išlyginti. Kadangi rajono biudžetas smarkiai mažėja, Vyriausybė, teikdama kitų metų nacionalinio biudžeto projektą, pabandė išspręsti savivaldybių finansavimą ir padidino skolinimosi limitą nuo 30 iki 35 proc. „Tačiau biudžetas mažėja ne 5 proc., kiek padidintas skolinimosi limitas, o gerokai daugiau, tad skolinimosi galimybės savo reikmėms kitais metais gana liūdnos“, – teigė R. Radimonienė.
Anot vedėjos, panaši situacija ir dėl per Finansų ministeriją teikiamos perskolinamosios paskolos, kurios limitas šiuo metu siekia 18 proc. Ši paskola laikoma kaip lengvatinė, padedanti savivaldybėms gauti lėšų prisidedant prie iš Europos Sąjungos pinigų vykdomų projektų. Deja, ir iš minėtos paskolos, sumažėjus biudžeto pajamoms, didelių stebuklų nesitikima. Tiesa, R. Radimonienė patikino, jog vadinamosios URBAN programos projektai sustoti neturėtų.
Galbūt bus spartinama mokyklų tinklo                        optimizacija
„Ženkliai mažėja mokinio krepšelis – jis mažinamas vienam sutartiniam mokiniui, – sakė R. Radimonienė. – Jeigu 2009-aisiais vienam sutartiniam mokiniui buvo skiriama 3 635 Lt, ateinančiais metais lieka tik 3 310 Lt.“ Iš viso spec. tikslinę dotaciją mokinio krepšeliui finansuoti planuojama mažinti 12 proc., t. y. 4,974 mln. Lt.
„Laukia darbas peržiūrėti mokinio krepšelio lėšas pagal metodiką, įvertinti susiklosčiusią situaciją, – teigė Finansų skyriaus vedėja. – Ir jeigu bus galima perskirstyti 5 proc. mokinio krepšelio lėšų – tai tada kaip nors kitais metais išsisuksime. Tačiau jei ši galimybė bus panaikinta, bijau, kad teks kuo skubiau spręsti kai kurių įstaigų buvimą. Negaliu dar tiksliai pasakyti, bet galimas dalykas, jog teks paspartinti mokyklų tinklo optimizaciją.“
Kalbėdama apie rajono biudžeto programas, R. Radimonienė nenorėjo nieko konkretinti: „Visų pirma, ruošdami kitų metų rajono biudžeto projektą, žiūrėsime, kiek reikės lėšų paliktiems etatams išlaikyti, kiek reikės pinigų skirti atleidžiamų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms, įvertinsime kreditorinius įsiskolinimus. Kada matysime visą situaciją, siūlysime Tarybai variantus, ką daryti. Galiu pasakyti tik tiek, kad programos bus ženkliai sumažintos, netgi gal kai kurių teks atsisakyti iš viso.“