„Kaip privatus Bitinienės skyrius. Nori – duoda biuletenį, nenori – neduoda. Vadovaujasi savais įstatymais, o ne tais, kuriais reikia vadovautis“, – taip apie Regioninės Telšių ligoninės vaikų ligų gydytoją Ireną Bitinienę atsiliepė sirgusio aštuonmečio Edvino mama Danutė Staškauskienė.
Moteris stebėjosi vaikų gydytojos elgesiu: ji esą vargais negalais sūnui slaugyti išdavė nedarbingumo pažymėjimą ir nepagarbiai elgėsi. Medikė neigė jai metamus priekaištus ir istoriją pavadino nesusipratimu.
Praėjusį mėnesį Danutė nuvedė sunegalavusį sūnų Edviną pas medikus – vaikui sukilo temperatūra iki 39,3 laipsnio, skaudėjo galvą, gerklę.
„Gydytoja Dovydaitienė apžiūrėjo sūnų, kurio gerklė buvo labai raudona, tarsi išplikusi, ir pasakė, jog tokia gerklės būklė turi specialų pavadinimą: ugnies žiotys ar kažkas panašaus. Be to, vaiko kūnas buvo išbertas smulkiomis raudonomis dėmėmis, daktarė pasakė, kad tai labai panašu į skarlatiną. Galiausiai nustatyta, kad tai – streptokokinė infekcija, plaučių pneumonija, skarlatina. Iš poliklinikos mūsų nebepaleido, gydytoja išrašė siuntimą į ligoninės priimamąjį. Užpildžiau reikiamus dokumentus, sudėjau parašus ir nuėjome į ligoninę, Vaikų ligų skyrių“, – pasakojo D. Staškauskienė.
Paprašė nedarbingumo pažymos
Pašnekovė teigė, jog po 15 min. į palatą atėjusios gydytojos I. Bitinienės paprašė nedarbingumo pažymėjimo mažamečiui sūnui slaugyti. Medikės atsakymas Danutę nustebino: „Gydytoja atsakė, jog nedarbingumo pažymėjimas man nebūtinas, kad vaikui manęs nereikia ir jau dabar galiu eiti į darbą. Po tokių žodžių pasijutau tarsi šaltu vandeniu apipilta, mintyse akimirksniu išsirutuliojo daug klausimų: kas Edvinui atneš daiktus, higienos reikmenis, kas pasirūpins maistu? Negi man nepriklauso nedarbingumo pažymėjimas: juk aštuonerių metų vaikas – sunkus ligonis, dar neatsigavęs po infekcijos, pūlingos anginos ir stomatito“, – prisiminė vaiko mama.
Moteris sakė paprašiusi I. Bitinienės išduoti nedarbingumo pažymą bent vienai dienai, išgirdusi iš medikės teigiamą atsakymą, paklausė, ar reikės gulėti ligoninėje su vaiku: „Gydytoja pasakė, kad nebūtinai, kad tai mano ir vaiko susitarimo reikalas.“
Mažametį auginanti moteris nežinojo, kiek dienų gali būti nedarbinga dėl savo atžalos ligos, tad kitą dieną šį klausimą uždavė į palatą užėjusiai Vaikų ligų skyriaus vedėjai Alinai Storpirštienei.
„Gydytoja pažadėjo pasidomėti ir man pranešti. Labai gerai, kad pasiteiravau vedėjos, nes jau tą pačią dieną biuletenio būčiau netekusi“, – sakė Danutė.
Ligonio mamos nuoskaudos
D. Staškauskienei apmaudu ir dar dėl vieno dalyko. Moteris tikino kasdien iki 21 val. buvusi su sūnumi ligoninėje, tačiau vis vien sulaukusi I. Bitinienės priekaištų: „Praleidau su vaiku beveik visą dieną, bet gydytoja pasakė, kad aš su juo nebūnu. Tai buvo netiesa. Gydytoja pasakė man, kad aš jai meluoju, turėjau teisintis. Paskui daktarė paklausė, ar Edvinas dažnai kosti. Atsakiau, kad ne, bet mano atsakymas buvo tarsi neišgirstas. Tarytum aš su sūnumi nebūnu ir nežinau apie jo sveikatą, gydytoja apie vaiko kosulį pasiteiravo palatoje gulinčių mergaičių. Joms pasakius, kad kosti retai, man liepė ateiti į 224 kabinetą su „Sodros“ pažymėjimu, kad nutrauktų biuletenį.“
Pašnekovė teigė, jog, sutikusi Vaikų ligų skyriaus vedėją A. Storpirštienę, dar kartą paprašė pasidomėti apie nedarbingumo pažymėjimo trukmę vaikui slaugyti. Po šio pokalbio Danutę aplankė I. Bitinienė. „Gydytoja atsisėdo prieš mane ant kėdės ir iš jos, be galimybės įsiterpti, išgirdau klausimus, į kuriuos atsakymų ji net nenorėjo girdėti: „Kodėl jūs šnekate su kitais, kodėl jūs klausinėjate kitų, ar jūs nesupratote, kad aš jus paguldžiau ir aš gydysiu? – pasakojo vaiko mama. – Šie klausimai nuskambėjo tarsi teiginiai per geometrijos pamoką, kai kalbame apie neginčijamas teoremas ar įrodymus. Bitinienė pasakė, kad nedarbingumo pažymėjimą galiu gauti, jei neklystu, 14 dienų, ir, lankstydama pirštus, pasakė, kad nebūnu su sūnumi nei ryte, nei per pietus ar vakare. Man bandant įsiterpti, gydytoja papriekaištavo, kad kalbama po vieną. Atsistojusi pasakė man, kad turi begalę darbų, o su manimi keletą kartų turi kalbėtis ta pačia tema.“
Pasakodama šią istoriją, moteris neslėpė širdgėlos: gi kiekvienas žmogus, nepaisant užimamų pareigų, turtinės padėties ir kitų kriterijų, privalo būti gerbiamas. „Pasijutau kaip privačiame Bitinienės skyriuje: nežinia, pagal ką pati nustato, kam išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kada jį nutraukti, noriu – laikysiu ligoninėje, noriu – ne. O draudimas bendrauti su kitais man pasirodė tikrai juokingas“, – kalbėjo vaiko mama.
I. Bitinienės komentaras
Vaikų ligų gydytoja I. Bitinienė tikino, jog ši istorija yra viso labo nesusipratimas: „Gal mama iš pradžių nesuprato, man ji pasirodė pavargusi, sutrikusi. Nedarbingumo pažymėjimą išduodame tiek dienų, kiek reikia, ji pasakė norinti 3 dienoms, paskui, matyt, pakeitė nuomonę, kalbėjosi su skyriaus vedėja. Taip, aš jai pasakiau, kad ji nebūna su vaiku, tą jai sakė ir skyriaus vedėja bei sesutės. Nesijaučiu nieko blogo padariusi, suprantu, kai padarai klaidų gydydamas, o čia… Man tai tarsi perkūnas iš giedro dangaus, pati parsivedžiau iš poliklinikos, pasiguldžiau…“
Anot gydytojos, poliklinikose nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas kas penkias dienas, o gulint stacionare, išduodamas vienas pažymėjimas išleidžiant iš ligoninės. D. Staškauskienei, kaip teigė medikė, nedarbingumo pažymėjimas buvo skirtas dešimčiai dienų.
„Panašios situacijos – mūsų kasdienybė. Mamos kartais nepasako, kad reikia biuletenio, kartais ir mes galbūt nepaklausiame. Būna visko“, – tvirtino I. Bitinienė.
Loading ...
