Ar­tė­jant is­to­ri­niam įvy­kiui – kas yra NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas ir kuo jis svar­bus Lie­tu­vai?

Iki Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą ren­gia­mo NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo li­ko kiek dau­giau nei mė­nuo. Tai vie­nas svar­biau­sių mū­sų ša­ly­je ka­da nors or­ga­ni­zuo­tų tarp­tau­ti­nių ren­gi­nių, ku­rio me­tu į Vil­nių lau­kia­ma at­vyks­tant apie 40 NA­TO ša­lių ir Al­jan­so par­tne­rių vals­ty­bių de­le­ga­ci­jų su įta­kin­giau­siais pa­sau­lio ly­de­riais, įskai­tant JAV pre­zi­den­tą Joe Bi­de­ną.

Po­li­to­lo­gas, Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cent­ro di­rek­to­rius Li­nas Ko­ja­la sa­ko, kad to­kio mas­to ir svar­bos ren­gi­nys yra di­de­lė at­sa­ko­my­bė Lie­tu­vai – ypač šiuo me­tu, kai Uk­rai­no­je vyks­ta ka­ras ir tvy­ro geo­po­li­ti­nės įtam­pos. Sa­vo ruož­tu Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (VU TSPMI) di­rek­to­rė pro­f. dr. Mar­ga­ri­ta Še­šel­gy­tė pa­žy­mi, kad su­si­ti­ki­mo me­tu bus ap­ta­ria­mi vi­sam Al­jan­sui ir Bal­ti­jos ša­lims reikš­min­gi klau­si­mai.

Vi­so pa­sau­lio akys nu­kryps į Vil­nių

L. Ko­ja­la tei­gia, kad NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas vi­sa­da yra svar­bus įvy­kis, nes ja­me da­ly­vau­ja vi­sų NA­TO ša­lių ly­de­riai, tarp ku­rių ir JAV pre­zi­den­tas, Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris, Pran­cū­zi­jos ir ki­tų ša­lių pre­zi­den­tai. Daž­nai sve­čių tei­sė­mis ren­gi­ny­je taip pat da­ly­vau­ja Al­jan­so par­tne­rių vals­ty­bių po­li­ti­kai. Dėl to tai yra glo­ba­lios reikš­mės įvy­kis, į ku­rį kryps vi­so pa­sau­lio ap­žval­gi­nin­kų ir ži­niask­lai­dos akys, o ypač da­bar, kai NA­TO rea­guo­ja į Ru­si­jos ag­re­si­ją prieš Uk­rai­ną.

„NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo me­tu Lie­tu­va bus glo­ba­laus dė­me­sio cent­re. Mū­sų ša­ly­je vie­šės įta­kin­giau­si pa­sau­lio ly­de­riai, juos ly­dės di­džiu­lės de­le­ga­ci­jos. Lau­kia­ma ir, ko ge­ro, 1–2 tūkst. žur­na­lis­tų iš įvai­riau­sių vals­ty­bių. Vien jau ką reiš­kia ant­ra­sis Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je pa­rei­gas ei­nan­čio JAV pre­zi­den­to ap­si­lan­ky­mas mū­sų ša­ly­je. Tai yra di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė, bet tuo pa­čiu ir pa­si­ti­kė­ji­mo ženk­las, ro­dan­tis, kad Lie­tu­va yra pil­na­ver­tė NA­TO na­rė, ku­riai ga­li­ma pa­ti­kė­ti or­ga­ni­zuo­ti to­kio mas­to ir svar­bos ren­gi­nius“, – įsi­ti­ki­nęs L. Ko­ja­la.

L. Ko­ja­los nuo­mo­ne, svar­bu bus tai, ką ša­lių ly­de­riai kar­tu nu­spręs, nes tai tie­sio­giai pa­lies il­ga­lai­kį Lie­tu­vos sau­gu­mą. Lie­tu­va ti­ki­si gau­ses­nių NA­TO są­jun­gi­nin­kų pa­jė­gų mū­sų re­gio­ne, žings­nių stip­ri­nant oro erd­vės ap­sau­gą, vals­ty­bių na­rių pa­si­ry­ži­mo skir­ti dau­giau lė­šų gy­ny­bai.

Ti­ki­ma­si Lie­tu­vai ir re­gio­nui svar­bių spren­di­mų

L. Ko­ja­la pa­sa­ko­ja, kad nuo 1949 m., kai NA­TO bu­vo įkur­ta, iš vi­so su­reng­ti 32 vir­šū­nių su­si­ti­ki­mai. To­kių su­si­ti­ki­mų tiks­las – priim­ti svar­biau­sius, stra­te­gi­nio ly­gio spren­di­mus, ku­rie tu­ri įta­kos vi­so NA­TO blo­ko da­bar­čiai ir atei­čiai. Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mai ren­gia­mi, kai rei­ka­lin­gas Al­jan­so vals­ty­bių va­do­vų su­ta­ri­mas dėl tam tik­rų es­mi­nių klau­si­mų.

„Pa­vyz­džiui, per­nai, praė­jus vos ke­liems mė­ne­siams nuo Ru­si­jos įsi­ver­ži­mo į Uk­rai­ną, Mad­ri­de su­reng­ta­me NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me bu­vo pa­klo­ti pa­ma­tai Al­jan­so trans­for­ma­ci­jai, ku­rios es­mė – su­grį­ži­mas į šal­to­jo ka­ro lai­kų pa­reng­ties ly­gį. Ki­taip ta­riant, žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai vy­ra­vu­si iliu­zi­ja, kad de­mok­ra­ti­jos trium­fas reiš­kia gink­luo­tų konf­lik­tų – bent jau Eu­ro­po­je – pa­bai­gą, ga­lu­ti­nai su­du­žo į ši­pu­lius. Dėl to NA­TO su­ta­rė stip­rin­ti ge­bė­ji­mą gin­tis – Mad­ri­de priim­ti spren­di­mai dėl NA­TO grei­to­jo rea­ga­vi­mo pa­jė­gų iš­plė­ti­mo, pa­brėž­ta, kad Al­jan­so pa­jė­gu­mai Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je tu­ri bū­ti di­di­na­mi iki bri­ga­dos lyg­mens, taip pat pa­dė­ti pa­ma­tai at­nau­jin­tiems gy­ny­bos pla­nams, ku­rie ak­tua­lūs ir Lie­tu­vai“, – sa­ko L. Ko­ja­la.

Dis­ku­si­jų cent­re – Uk­rai­na

M. Še­šel­gy­tė kal­bė­da­ma apie spren­di­mus, ku­rie ga­lė­tų bū­ti priim­ti NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je me­tu, pa­žy­mi, kad, nors Uk­rai­nos na­rys­tė Al­jan­se ne­bus svars­to­ma, ta­čiau šiai ša­liai nea­be­jo­ti­nai teks daug dė­me­sio.

„Vi­sai ne­se­niai, NA­TO ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Jen­sas Stol­ten­ber­gas la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, kad kol ka­ras vyks­ta, Uk­rai­na į Al­jan­są tik­rai ne­bus priim­ta. Ka­dan­gi bū­tų nai­vu ti­kė­tis, jog ka­ras pa­si­baigs iki lie­pos, dėl Uk­rai­nos na­rys­tės ne­rei­kė­tų tu­rė­ti tuš­čių vil­čių. Jų ma­tyt ne­tu­ri ir pa­tys uk­rai­nie­čiai. Vis­gi Uk­rai­nai NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas yra svar­bus tiek po­li­ti­niu, tiek pra­kti­niu po­žiū­riu. Pag­rin­di­nis po­li­ti­nis Uk­rai­nos sie­kis yra la­bai aiš­ki ži­nia, kad ša­liai du­rys į NA­TO yra at­vi­ros, nu­sta­tant tam tik­rus konk­re­čius kri­te­ri­jus, žings­nius ar ter­mi­nus, ka­da Uk­rai­na ga­lė­tų pri­si­jung­ti prie ga­lin­giau­sio pa­sau­ly­je gy­ny­bi­nio al­jan­so“, – sa­ko M. Še­šel­gy­tė.

Vil­niu­je – ža­lia švie­sa Šve­di­jos na­rys­tei?

Anot M. Še­šel­gy­tės, NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas šie­met yra iš­skir­ti­nis tuo, kad ja­me pir­mą kar­tą kaip Al­jan­so na­rė da­ly­vaus Suo­mi­ja. Ne­ma­žai dė­me­sio tu­rė­tų tek­ti ir Šve­di­jos pri­si­jun­gi­mo prie NA­TO te­mai. Kaip ir ne­se­niai NA­TO na­re ta­pu­si Suo­mi­ja, Šve­di­ja dar la­biau su­stip­rin­tų Al­jan­są, ta­čiau šios ša­lies pri­si­jun­gi­mui vis dar yra po­li­ti­nių kliū­čių.

„Bu­vo lū­kes­čių, kad Tur­ki­jo­je pa­si­bai­gus pre­zi­den­to rin­ki­mams su Šve­di­jos pri­si­jun­gi­mą ve­tuo­jan­čia NA­TO na­re taps leng­viau su­si­tar­ti. Jei rin­ki­mus bū­tų lai­mė­jęs Re­ce­po Tayyi­po Er­do­ga­no opo­nen­tas, šan­sai, ma­tyt, bū­tų di­des­ni, bet gal­būt dar vie­nai ka­den­ci­jai per­rink­tas da­bar­ti­nis ša­lies pre­zi­den­tas taip pat ne­be­ma­tys bū­ti­ny­bės es­ka­luo­ti šio klau­si­mo ir bus pa­siek­ta su­si­ta­ri­mo. Tie­sa, vi­sai ne­se­niai iš Tur­ki­jos nu­skam­bė­jo pa­reiš­ki­mai, kad Šve­di­ja vis dar ne­pa­si­ruo­šu­si na­rys­tei NA­TO. Gal­būt tai sig­na­las, kad Tur­ki­ja nė­ra lin­ku­si nu­si­leis­ti. Tai iš es­mės yra po­li­ti­niai niuan­sai, su­si­ję su tuo, ką Tur­ki­ja no­ri iš­si­de­rė­ti iš ki­tų vals­ty­bių – ypač JAV“, – sa­ko M. Še­šel­gy­tė.

M. Še­šel­gy­tės tei­gi­mu, nė­ra neį­ma­no­ma, kad su­si­ta­ri­mas bū­tų pa­siek­tas Vil­niu­je, ta­čiau taip ne­bū­ti­nai nu­tiks. Tie­sa, tiek Suo­mi­ja, tiek Šve­di­ja ir iki šiol glau­džiai bend­ra­dar­bia­vo su NA­TO, to­dėl pra­kti­niai ir tech­ni­niai klau­si­mai ne­tu­rė­tų kel­ti pro­ble­mų, o kai tik bus pa­siek­tas po­li­ti­nis su­si­ta­ri­mas, Šve­di­ja leng­vai in­teg­ruo­sis į Al­jan­są.

Ž-225