Antano Kontrimo eksperimentas su žemaitišku gatvės pavadinimu

Ant Antano Kontrimo gyvenamojo namo tik kelias dienas kabojo lietuviškas ir žemaitiškas gatvės pavadinimas. Eksperimentas buvo paprastas: tvirčiausios barzdos savininkas siekė propaguoti žemaitiškumą ir gaivinti pamirštus žodžius. Deja, sulaukė netikėto pasipriešinimo… Žemaitišką užrašą teko nukabinti.
A. Kontrimo gyslomis teka tikro žemaičio kraujas, skatinantis visomis priemonėmis saugoti ir puoselėti žemaitiškumą. Iš bičiulių jis sulaukia palaikymo, iš skeptikų – abejingumo, tačiau nenuostabu, kad savo gerais ir nieko blogo nelinkinčiais žemaitiškais norais grįstame kelyje jis sulaukia ir pasipriešinimo.
A. Kontrimo namas stovi Kepyklos gatvėje. Vyras, dažnai vartantis žemaičių kalbos žodyną, kartą jame aptiko, jog kepyklą kažkada jo kraštiečiai vadino ublade. Anot A. Kontrimo, tai žemaitiškas, nepelnytai pamirštas ir pačių žemaičių retai bevartojamas žodis. Sugalvojo telšiškis žodį gaivinti – ėmėsi eksperimento: prie savo gyvenamojo namo šalia Kepyklos gatvės pavadinimo prikalė tokią pačią lentelę su užrašu Ubladės gatvė. Manė, kad visi, kas pamatys, draugiškai pasidžiaugs dar vieną žodį iš mirties nasrų ištraukę ir žemaitišką savitumą bent kiek sustiprinę.
Deja, Degaičių seniūnijos seniūnas sulaukė priešingos reakcijos: „Paprastas eksperimentas savame kieme parodė, kad žemaitiškas žodis yra baisiau nei knygnešys caro laikais. Pas mus žemaičių kalba yra tabu.“
Stipriausios barzdos savininkas teigia jokių piktų kėslų neturėjęs: „Sumaniau vykdyti Prezidento Valdo Adamkaus dekretą – saugoti vietovardžius. Ubladė – gatvės, kurioje gyvenu, pavadinimas, gi anksčiau Žemaitijoje taip buvo vadinamos kepyklos.“
A. Kontrimas – žemaičių kalbos puoselėtojas. Siekęs, jog LR Piliečio pase būtų leista įsirašyti tautybę žemaitis, Lietuvoje pritarimo nesulaukė. Tačiau rankų nenuleido – kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių teismą Strasbūre.
Telšiškis, kur benuvyktų, kalba žemaitiškai. Jo telefoną ir kitus daiktus puošia Žemaitijos herbo lipdukai. Degaičių seniūnas norėtų, kad ir per televiziją vyktų žemaičių kalbos pamokėlės.
„Kalba – tai didžiausias paveldas. Tai – ne kokia griūvanti daržinė, kurioje nieko neleidžiama keisti.
Savo kalbą turime išsaugoti, tai padaryti galime tik ją vartodami“, – teigia žemaitis.
„Mano vaikai gyvena Ąžuolyno gatvėje. Gimtadienio proga jiems ketinau padovanoti lentelę su užrašu Onžoulyna, kad prisikaltų jį prie savo namo. Dabar nebežinau, ar išdrįsiu vaikams užtraukti tokią nemalonę, kokią patyriau aš“, – nusivylęs kalbėjo A. Kontrimas.
„Man pikta – važiuoju į Šiaulius, Kauną ir matau, jog nuorodose kitų šalių miestų pavadinimai parašyti dviejomis kalbomis (Varšuva, Ryga). Jei galima rašyti dviejomis kalbomis prie respublikinės reikšmės kelių, kodėl būtų negalima taip rašyti gatvių pavadinimų? Įdomu, kokia reakcija būtų, jei gatvės pavadinimą parašyčiau, tarkime, žydų ar rusų kalba“, – nepalaužiamą charakterį demonstravo Gineso rekordininkas.
Telšių rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Birutė Žulkutė teigia, jog tarmės yra toleruojamos: „Pažiūrėkime, gi ir Telšių pavadinimas parašytas žemaitiškai, ir užrašai ant akmeninės sienos. Tačiau nežinia, kaip tai atrodo žmonėms, neturintiems su žemaičių tarme nieko bendra.“
Anot B. Žulkutės, žodis ubladė yra kažkurios vokiečių tarmės žodis: „Nenuostabu, kad jis labiausiai 19 a. buvo vartojamas Klaipėdos krašte. Nėra duomenų, kad būtų buvęs žinomas dounininkams ar dūnininkams – telšiškiams ir varniškiams. Tačiau pavienių atvejų galėjo pasitaikyti. Žmonės juk ir tais laikais migravo… Taigi žodis ubladė tikrai nėra žemaičių tarmės turtas.“
B. Žulkutės teigimu, oficialūs Savivaldybės tarybos patvirtinti gatvių pavadinimai rašomi tik lietuvių kalba, net jei pavadinimas patvirtintas su kalbos klaida, jį pirmiausia turi ištaisyti Savivaldybės taryba (kaip ir pavardes galima ištaisyti tik teisės aktų nustatytais būdais): „Taigi joks kitas gatvės pavadinimas šalia Kepyklos g. negali būti parašytas, net jei jis būtų taisyklingesnis, geresnis, kol tam nepritars Savivaldybės taryba. Kiti viešieji užrašai kitomis kalbomis šalia lietuviškų tam tikrais atvejais galimi. Registruoti pavadinimai ar prekių ženklai neverčiami ir rašomi taip, kaip registruoti.“