Biržuvėnuose gyvenantys Adelė ir Antanas Šimkai šią vasarą pasitiko 65-asias bendro gyvenimo metines. Sutuoktiniai negaili vienas kitam gerų žodžių, džiaugiasi drauge praleistais metais ir užaugintais penkiais sūnumis. Šimkai nestokoja geros nuotaikos, nesiskundžia sveikata, mielai dalijasi gyvenimiškais patarimais.
Nors nemažai metų jau nugyvena, tačiau Antanas juokauja, kad abu su žmona vis dar tebėra jauni – einantys tik po pirmąjį šimtą.
Aurelija SERVIENĖ
Išpuoselėta sodyba
Išpuoselėtoje sodyboje gyvenantys Šimkai valdo 22 ha žemės. Nemaža jos dalis paskirta medelynui, kita – sodui, vynuogynui, gėlynams, retesniems augalams. Čia pat net keli tvenkiniai. Viename jų suvilioti šeimininkų įmesto batono vartosi didžiuliai karpiai. Netrunka čia prisistatyti ir sodybos direktorius – katinas.
Jau daug metų biržuvėniškiai augina medelius. Medelyno reikalus Antanas jau patikėjęs jauniausiajam sūnui Augustinui.
Medelyne veši tujos, įvairios pušys, ypatingieji bonsai – formuotos pušys. Pastarųjų paklausa itin didelė. Nors jie nėra pigūs, tačiau žmonės bonsais labai linkę puošti savo sodybų aplinką.
O viskas prasidėjo nuo Antano išmonės: „Auginome penkis vaikus, reikėjo suktis… Pradėjau pirkti mūsų rajone medelius ir vežiau juos į Vilnių. Geri laikai buvo. Puikiai sekėsi. Uždirbau gerai. Pirkau po 1,5 rublio, pardaviau po 4 ar 4,5. Kadangi gerai ėjosi, pradėjome medelius auginti patys.“
Anot šeimininko, medelyną turėti gerai yra tuo, kad jis – ne paršelis, kurį kasdien reikia šerti. Šeštadienis ar sekmadienis galima laisviau gyventi.
Biržuvėniškių sodyba nemaža, tad darbo čia pakanka visiems. Vyrai žolę pjauna, Adelė gėlynuose sukasi.
65 metai kartu
A. ir A. Šimkai rugpjūtį atšventė 65 metų vedybinio gyvenimo sukaktį. Abu džiaugiasi kartu prabėgusiais metais. Puikios sveikatos ir geros nuotaikos nestokojantys sutuoktiniai giria vienas kitą ir tvirtina, jog gyvenime jiems nėra tekę susipykti. Adelė stebisi: „O ko čia pyktis? Kad nėra ko! Vienas prie kito prisitaikėme, abu sutariame ir darniai gyvename.“
Šimkai mokėję džiaugtis gyvenimu. Aktyviai dalyvavo įvairių ansamblių veikloje. Abu dainavo Biržuvėnų chore, į Dainų šventes važinėjo. Adelė 15 metų dalyvavo Luokės „Šatrijos“ ansamblio veikloje.
Sodybos šeimininkas paklaustas, kokia jo profesija ir kokius darbus per gyvenimą jam teko dirbti, vyriškis ilgai žodžio kišenėje neieško: „Per gyvenimą ėjau vienas, bet labai svarbias pareigas – buvau šeimos galva.“ Adelė, linksmai išklausiusi vyro pašmaikštavimų, jau rimtai priduria, jog jai ilgus metus teko dirbti pieno surinkimo punkte Biržuvėnuose.
Penki sūnūs
Šimkų šeimoje gimė penki sūnūs. Deja, pats vyriausias Algirdas jau iškeliavęs anapilin. Tėveliai jam negaili gerų žodžių: „Jis buvo lakūnas – ne žmonės skraidino, o trąšas sėdavo kolūkiuose. Gyveno Kaune.“
Sūnus Arvydas gyvena Vilniuje, yra verslininkas.
Artūras gyvena tėvelių sodyboje, gelbsti jiems ūkio darbuose.
Andrius – akordeonininkas, gyvena Trakų rajone. Šiemet į šventę Biržuvėnuose buvo atvykęs, svečiams grojo.
Sūnus Augustinas – pats jauniausias, dainininkas, gyvena Šiauliuose bei rūpinasi medelyno reikalais. Tėvas giria sūnų, kad jis turintis ypatingų gebėjimų išauginti tokias medelių šaknis, kad visiems belieka tik stebėtis.
Sodyboje veiklos netrūksta
Nuo jaunų dienų prie darbo pratę Šimkai sako netinginiaujantys ir šiandien. Iš įpratimo keliasi anksti ryte ir eina prie darbų. Adelė skuba pas kaimynę pienelio parsinešti, višteles palesinti, šuneliais pasirūpinti.
Loading ...
