Telšių Žemaitės dramos teatre – nauja režisierė. Kupina sumanymų ir įvairiausių idėjų šias pareigas pradėjo eiti Agnė Banytė (28 m.). Dar būdama antrokė, padedama režisierės Laimutės Pocevičienės, ji užkopė į Žemaitės dramos teatro sceną ir šiuo keliu eina iki šiol.
Šiandien Agnė džiaugiasi, jog likimas jai dovanojo progą grįžti į gimtąjį miestą ir pirmąją savo sceną.
10 metų scenoje
A. Banytė gimė ir augo Telšiuose. O baigusi „Kranto“ vidurinę mokyklą, pakėlė sparnus ir išvyko studijuoti režisūros į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą.
Režisūra jos gyvenime – ne atsitiktinumas. Sceninio meno dar nuo antros klasės Agnę visą dešimtmetį mokė Žemaitės dramos teatro režisierė Laimutė Pocevičienė.
Pašnekovė prisiminė, jog per tą dešimtmetį jai teko save išbandyti įvairiuose vaidmenyse. Vienas įsimintinesnių – spektaklis „Liūdesys“ (rež. L. Pocevičienė), kuriame mergina atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų.
Studijos
Nors nuo studijų baigimo dienos praėjo keleri metai, A. Banytė vis dar ilgisi tų dienų, su džiaugsmu prisimena, su kokia šaunia komanda jai teko dirbti – telšiškės kurso vadovas buvo režisierius Gytis Bernardas Padegimas, pedagogas aktorius Darius Meškauskas.
„Studijų metu kartu su visu kursu suvaidinome ir sukūrėme tris spektaklius. Aišku, viskas tada buvo daroma su dėstytojų priežiūra. Vienas šių spektaklių buvo atvežtas į Žemaitijos sostinę. Pamenu, tada mano grupės draugams Žemaitės dramos teatras paliko gerą įspūdį – čia labai gera atmosfera“, – sakė telšiškė.
Baigiamasis režisierės diplominis darbas gimė Žemaitės dramos teatro scenoje. Prieš penketą metų miesto gyventojai buvo pakviesti pažiūrėti P. Sveto pjesės, psichologinės dramos „Interviu“. Dėstytojai tuomet merginos darbą įvertino aukščiausiu balu – dešimtuku. „Tai buvo mano pirmasis kūrinys, visas išmylėtas ir išnešiotas“, – teigė pašnekovė.
Į užsienį ir atgal
Gavusi bakalauro diplomą, A. Banytė svarstė pasiūlymą dirbti Jurbarko kultūros centre, tačiau trauka pas šeimą, kuri gyvena šiaurinėje Airijoje, buvo kur kas stipresnė. Tad jauna specialistė paliko Lietuvą ir išvyko gyventi į užsienį.
Leidžiant dienas Airijoje, Agnę vis pasiekdavo laiškai su raginimais grįžti į Lietuvą bei tebegaliojo tas pats pasiūlymas dirbti Jurbarko kultūros centre. Tad prabėgus vos metams – grįžo į Lietuvą. Kupina idėjų ir naujų sumanymų, ji pasinėrė į režisūrą Jurbarke. Subūrė ten vaikų ir jaunimo studiją, darbas puikiai sekėsi. O prabėgus trejiems metams, žemaitei likimas įteikė dar vieną dovaną – gavo pasiūlymą pagal specialybę dirbti gimtajame mieste, pirmojoje savo scenoje.
Darbas
Dabar A. Banytė nori kuo greičiau pradėti dirbti su Žemaitės dramos teatro mėgėjų trupės aktoriais. Ji skaito daug pjesių, ieško įvairiausios medžiagos, kurios paieškos turbūt ir yra pats sudėtingiausias momentas.
Telšiškė ruošiasi save išbandyti ir profesionaliu lygmeniu. Šiuo metu iš anglų k. verčiasi vieną pjesę, statys naują spektaklį, kuriame vaidins dvi profesionalios aktorės iš Klaipėdos.
„Aš esu rimtojo žanro atstovė, man visada norisi kalbėti temomis, kurios mane jaudina, dėl kurių man tuo metu skauda. Bet, aišku, tai yra kintantis procesas. Žinau, kad mažų miestų žmonėms ir juo labiau pačiam teatrui, kai norisi spektaklį išvežti į kitus miestus, yra reikalingas komedijos žanras. Čia man ir teks save išbandyti“, – dėstė režisierė.
Teatro žiūrovas
Apie šių dienų Žemaitės dramos teatro žiūrovą pašnekovė yra gana aiškios ir teigiamos nuomonės: „Mano prisiminimai dar gyvi iš tų dienų, kai vaidinau Žemaitės dramos teatro scenoje. Telšių teatro lankytoją vertinu kaip išsilavinusį, gebantį analizuoti, intelektualesnį žmogų. Teatrinė kultūra Telšiuose yra gana gyva, palyginti su kitais panašiais miestais.“
Žemaitės dramos teatre, Agnės teigimu, bus labai malonu dirbti: „Namuose, sako, ir sienos padeda.“
Loading ...
