Praėjusį savaitgalį Telšiuose vyko renginiai, skirti Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 560-osioms metinėms.Vienų gyventojai laukė su nekantrumu, kitus stebėjo be ypatingo susidomėjimo, o buvo ir tokių, apie kurių egzistavimą galėjo ir nežinoti. Reikia džiaugtis, kad miesto renginiai sutapo su 10-ąja Respublikine politinių kalinių ir tremtinių chorų švente. Akivaizdu, kad būtent šių žmonių gausa ir padėjo sudaryti įspūdį, kad telšiškiai aktyviai dalyvauja renginiuose – jeigu ne choristai, organizatorių kai kur būtų buvę bene daugiau, negu žiūrovų. Renginių kažkodėl vengė rajono politikai. Nelabai aktyvūs pasirodė ir po kraštą ar pasaulį išsibarstę kraštiečiai. Tačiau Telšių vardo solidžių metinių šventė įvyko. Reportažas iš renginių.
Iškilmingas Tarybos posėdis
Penktadienį iškilmingą Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdį, skirtą Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 560-osioms metinėms, pradėjo Tarybos pirmininkas, rajono meras Valdemaras Ramšas.
Pranešimą apie Telšių istorinius faktus, kurie ir šiandien yra svarbūs, skaitė istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius. Jo nuomone, gyvenimas žmonėms turi teikti džiaugsmo, tik tada jie kažką sukurs. Be kūrybingos visuomenės miestas praras savo veidą. „Jeigu Telšiuose nėra bohemos, ją reikia samdyti, bet tikiuosi, kad taip niekada nenutiks Žemaitijos sostinei“, – linksmą natą posėdžiui mestelėjo istorikas.
Telšių miesto garbės piliečio vardas suteiktas Telšių vyskupui Jonui Borutai. Posėdyje norėta įteikti tai liudijančias regalijas, deja, Telšių vyskupas šiuo metu išvykęs į Romą.
Garbingo apdovanojimo – labiausiai Žemaitijai nusipelniusio žemaičio šlovės žvaigždės – neatvyko atsiimti ir mero potvarkiu sudarytos komisijos išrinktas AB „TEO LT“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta. Kitas toks pats apdovanojimas įteiktas Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjui Algirdui Žebrauskui. Architektas už tai, kad jam įteikta Žemaitijai nusipelniusio žemaičio šlovės žvaigždė, pirmiausia padėkojo tėvams, kurie išmokė jį gerbti aplinką, kurioje gyvena, papročius, kalbą.
Po to, ne itin paisant iškilmingam posėdžiui būdingos subordinacijos, sekė sveikinimo kalbos. Tačiau šventės kaltininkui, miesto šeimininkui – seniūnui – žodis taip ir nebuvo suteiktas…
G. Vagnoriaus sveikinimas kraštiečiams
Prie Žemaičių muziejaus „Alka“ sutiktas Gediminas Vagnorius teigė norintis pasveikinti kraštiečius su garbingu Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejumi. „Linkiu, kad Telšiai būtų tikru kultūros, pramonės ir politikos centru. Norėtųsi, kad Telšiai, turintys verslo istoriją ir turtingas kultūros tradicijas, netaptų Lietuvos provincija, bet galėtų visuomenei sukurti geresnes sąlygas ir užtikrintų aukštesnį pragyvenimo lygį,“ – teigė žinomas politikas.
G. Vagnoriaus nuomone, Lietuva dėl centrinės valdžios klaidų išgyvena sunkmetį, kurio negalima pateisinti pasauline finansų krize ar kitais išoriniais sutrikimais. „Lietuva ir jos žmonės nusipelnė geresnės ateities. Man, kaip ir visiems, norisi greitesnių, geresnių permainų. Tikiuosi, kad laukiami pokyčiai, kaip ir anksčiau, pirmiausia ateis iš Žemaitijos, kuri ne kartą Lietuvai demonstravo politinių ir ekonominių iniciatyvų pavyzdį,“ – kalbėjo buvęs telšiškis.
Paroda
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių parodų galerijoje visuomenei pristatyta VDA Telšių dailės fakulteto baigiamųjų bakalauro darbų ir dėstytojų kūrybinių darbų paroda, skirta Telšių vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 560-osioms metinėms.
Vaikų folkloro festivalis
Penktadienio pavakare Telšių miesto gatves užplūdo vaikų ir jaunimo folkloro festivalio „Aš pasiejau vėina popa 2010“ dalyviai. Jų koncerto telšiškiai galėjo pasiklausyti Masčio ežero pakrantėje. Koncerte „Padainiūsu dainiuškelė“ skambėjo Telšių, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Druskininkų, Kretingos ir Šiaulių folkloro ansamblių atliekamos dainos. Veikė Žolynų turgelis ir tautodailininkų mugės.
Kraštiečių šventė
Penktadienio vakarą Žemaitės dramos teatre vyko kraštiečių sueiga „Sugrįžę paukščiai į namus“. Gaila, bet Žemaitiją garsinančių, brangių ir retai savo gimtą kraštą lankančių žmonių suviliota vos keletas – lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė, aktorė Eugenija Pleškytė, skulptoriai Arūnas Sakalauskas ir Romualdas Kvintas. Jiems, kaip ir kitiems nusipelniusiems telšiškiams: choreografui Mindaugui Baniui, Žemaitės dramos teatro aktorei Liudai Lėverienei, įteikti padėkos raštai.
Svarų indėlį kraštui sukrovusi V. Daujotytė buvo labai kukli: „Esu iš paties Telšių rajono pakraščio, tačiau linkiu neužmiršti pakraščių – be jų nebūna ir centro.“
L. Lėverienė pademonstravo Žemaitijos sostinės renginiuose labai retai skambėjusią žemaitišką šneką – deklamavo eilėraštį „Mona miesti“.
Miestelėnai trūkčiojo pečiais, kad tokiame renginyje tebuvo vos vienas kitas, taip vadinamojo Telšių rajono politinio elito atstovas.
Forumas
Šeštadienio vidurdienį Telšių rajono savivaldybės salėje vyko forumas „Regionalumas – svarbi ES valstybių politikos dalis“. Diskusiją apie Žemaitijos regiono išsaugojimą vedė istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas, dalyvavo Europos Parlamento narys Justas Paleckis, Seimo narys Almantas Petkus, meras Valdemaras Ramšas, vicemeras Vytautas Kleiva, Vyskupo generalvikaras Juozas Šiurys, Žemaičių draugijos narys A. Žebrauskas ir kt.
Deja, įdomių ir galbūt įtakos politiniams sprendimams turėsiančių minčių pasiklausyti susirinko vos per dešimt žmonių. Tiesa, apie šią diskusiją galėjo žinoti tik kvietimus gavę asmenys – miesto šventės renginių programoje ji įrašyta nebuvo.
Pagrindinė diskusijos mintis: panaikinus apskritis ir prakalbus apie kelių regionų steigimą, kilo reali grėsmė prarasti Žemaitijos centro ir sostinės statusą, mat regionus ruošiamasi kurti ekonominiu pagrindu, paminant esminius – istorinius ir etninius – aspektus. A. Žebrauskas pastebėjo, kad valstybei nebereikalingi piliečiai – reikia tik rinkėjų ir pirkėjų. Jeigu to garsiai neįvar-dysime ir tam paklusime, tapsime niekam neįdomus, be jokio savitumo kraštas.
Jomarkas
Šeštadienį „Žemaičių jomarks“ tradiciškai vyko Turgaus aikštėje. Prekeiviai iš visos Lietuvos kampelių šventės svečiams siūlė įsigyti tautodailės gaminių, pyragų, suvenyrų, papuošalų, laimę išbandyti loterijose ir kt. Veikė amatų kiemeliai: moterys audė juostas, vyrai žiedė puodus, savo amatą pristatė kalviai, šiaudelių pynėjai, švilpukų meistrai, lino žinovai ir pan.
Šventę paįvairino žydelis Joškė, kuris svėrė praeivius, silkių pardavėjas. Jų žmonos turgavietėje teikė siuvimo paslaugas, pardavinėjo papuošalus, vaišino saldumynais.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas
Nepriklausomybės aikštėje vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Po Laisvės paukščio sparnais“. Lietuvos himnas nuskambėjo labai skardžiai, nes renginyje dalyvavo daug svečių – politinių kalinių ir tremtinių chorai iš visos Lietuvos. Kadangi Telšiuose vyko 10-oji Respublikinė politinių kalinių ir tremtinių chorų šventė, simboliškai į dangų paleista 10 baltų balandžių.
Apdovanoti Telšių krašto kūrėjai tremtiniai: poetė Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė ir prozininkas Algimantas Chmieliauskas.
Chorų šventė
Telšių miesto centriniame stadione vyko 10-toji Respublikinė politinių kalinių ir tremtinių chorų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“.
Telšių politinių kalinių ir tremtinių choro vadovės Mildos Ulkštinaitės nuomone, Respublikinė politinių kalinių ir tremtinių chorų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“ puikiai įsipynė į miesto renginius: „Kiekvienas momentas turėjo savo prasmę, savo simboliką, savo akcentą ŠVENTĖJE. Tik visuma sudaro šventę, o šita visuma buvo pasiekta. Nereikia šventės dalyti į atskirus komponentus. Juk ne tik miesto jubiliejus buvo kartu – išvakarėse vyko respublikinis vaikų folkloro kolektyvų ,,Aš pasiejau vėina popa“ festivalis. Jį galima vadinti mažųjų lietuviškos dainos sėjėjų ir augintojų švente. Jų dainos ir muzika buvo graži įžanga į 10-ąją Respublikinę politinių kalinių ir tremtinių dainų šventę. Tai taip pat buvo svarbu ir brangu visiems, kurie myli nuoširdžią dainą, kurie geba išgirsti šitų chorų dainininkų širdimi giedamą ,,Lietuva brangi“. Gal truputį liūdna, kad nebuvo daug žiūrovų, bet darbas – tiek kūrybinis, tiek fizinis, kurį šventės organizatoriai atliko, – nenuėjo veltui: dainininkai, chorų vadovai išvažiuodami dėkojo organizatoriams už parodytą dėmesį, už šiltą priėmimą, už gražią šventę.“
11-oji Respublikinė politinių kalinių ir tremtinių chorų ir poezijos šventė vyks Ukmergėje. Būtent šitam miestui perduota simbolinė šventės dirigento batuta.
„Dainuosime tol, kol dainuosis. Tremtinių gretos mažėja, tačiau ateina naujų dainininkų. Šiuo metu Telšių politinių kalinių ir tremtinių chore yra apie 35 narius. Gal, laikui bėgant, tapsime vyresnio amžiaus žmonių choru, dainų klubu, nežinau… Norinčių dainuoti brandaus amžiaus žmonių Telšiuose yra, gal trūksta ryžto ar noro ateiti ir pradėti (arba tęsti) dainuoti,“ – sakė M. Ulkštinaitė.
Atlaidai
Sekmadienį Šv. Antano Paduviečio katedroje vyko šv. Antano atlaidai. Mišias aukojo Vyskupo generalvikaras Juozas Šiurys. Kažkada atlaidai būdavo be didžiausia šventė, sutraukdavusi būrius tikinčiųjų. Deja, sekmadienį katedroje buvo erdvu – laisvų vietų atsisėsti galėjai rasti ne tik balkone. Dar kuklesnis būrelis po procesijos miesto gatvėmis sugrįžo atgal. „Tik tie, kurie grįžo atgal į katedrą, gavo palaiminimą,“ – šventoriuje su kiekvienu atsisveikinęs kalbėjo J. Šiurys. Be palaiminimo iš atlaidų grįžo ir nuo procesijos į šoną pasukusi šv. Mišių pradžioje dalyvavusi aukščiausia rajono valdžia…
Teisėtvarka
Jei švęsti – tai iš visos širdies. Regis, tuo vadovavosi kai kurie miesto gimtadienį šventę žemaičiai, padauginę alkoholinių gėrimų.
Tvarką ir ramybę šventėje užtikrinę policijos pareigūnai savaitgalį į policijos komisariatą pristatė tiek neblaivių asmenų, kad jie užpildė visas laikinojo sulaikymo kameras. Daugumai piliečių nustatyti vidutiniai arba sunkūs girtumo laipsniai.
Į policiją buvo pristatytas šešiasdešimtmetis telšiškis, rastas gulintis Turgaus aikštėje. Vyras į alkoholio matuoklį įpūtė 2,69 prom.
Paminėti Telšių miesto šventės atvyko ir Mažeikių r. gyventojas. Jį pareigūnai sulaikė Žemaitės gatvėje. Dvidešimtmečiui mažeikiškiui nustatytas 2,71 prom. girtumo laipsnis.
Girtumo rekordą tikriausiai pasiekė trisdešimtmetis šventės dalyvis, kuriam nustatytas 3,59 prom. girtumo laipsnis.
Šventės dienomis nemažai asmenų prireikė medikų pagalbos. Vienas jų išvežtas į Klaipėdos ligoninę – Tryškių miestelio gyventojui diagnozuota galvos sumušimas, nubrozdinimai, galvos smegenų sukrėtimas, smegenų adema, 6 ir 7 kaklo slankstelių lūžiai.