Lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis abiturientams

Prasidėjusi brandos egzaminų sesija ne vienam abiturientui tampa didžiu iššūkiu. Tai metas, kai tenka parodyti savo per 12 metų sukauptas žinias, kurios nulems ateities planus. Praėjusį pirmadienį Telšių rajono abiturientai laikė vieną svarbiausių – lietuvių kalbos egzaminą. Vieni mokiniai iš egzamino išėjo džiūgaudami ir pasakodami, kad jis buvo kur kas lengvesnis nei tikėjosi, kiti – su abejonės gaidele, ar pakankamai gerai įsigilino į egzamino temas.
Dovilė Bortelytė
Šiais metais Telšių rajone į lietuvių kalbos valstybinį egzaminą buvo užregistruotas 301 kandidatas, o laikyti mokyklinį egzaminą norą pareiškė 195 abiturientai.
Egzaminas pirmadienį praėjo sklandžiai, jokių nusižengimų neužregistruota. Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Petrauskienės, abiturientų pasirinkimai tarp valstybinio ir mokyklinio egzamino, tendencijos nesikeičia, mokiniai yra daugiau linkę rinktis lietuvių kalbos valstybinį egzaminą. Tačiau yra pastebima, kad egzaminus laikančiųjų skaičius Telšių rajone kasmet mažėja.
Šiemet per lietuvių kalbos valstybinį egzaminą samprotavimo rašiniuose teko analizuoti tokias temas, kaip: „Kaip keičiasi inteligento vaidmuo visuomenėje?“ ar „Ką gali juokas?“ Daugelis abiturientų temas įvertino kaip lengvai suvokiamas ir išanalizuojamas, jų rašinius „pagyvino“ mokiniams puikiai žinomi žymus lietuvių autoriai: B. Sruoga, V. Kudirka, J. Aputis ir daugelis kitų. Abiturientai, išvydę samprotavimo ir rašinio temas, jautėsi užtikrintai ir džiūgavo, kad Egzaminų centras mokiniams nepateikė netikėtumų, kurie būtų sunkiai įgyvendinami. Pasidomėjus, kaip mokiniai jaučiasi po egzamino ir ar jų lūkesčiai pasiteisino, ne vienas atsakė, jog būtent tokių autorių ir tikėjosi, nebuvo staigmenos, tačiau iš pažiūros atrodančios lengvos temos vertė abejoti, ar sugebėta reikiamai jas išplėtoti.
Kaip šių metų lietuvių kalbos egzaminą vertina Telšių „Džiugo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Asta Ruikienė? Jos manymu, egzamino temos buvo kur kas lengvesnės ir suprantamesnės palyginti su praeitų metų temomis. Mokytojai egzamino metu jautėsi ramūs, nes žinojo, jog mokiniai yra tinkamai paruošti pagal pateiktas egzamino temas ir autorius, mat dauguma jų buvo iš 12-tos klasės kurso. Tai leido abiturientams jaustis drąsesniems ir labiau pasiruošusiems egzaminui. Mokytojos teigimu, jeigu mokinys sąžiningai ruošėsi egzaminams ir skaitė reikiamus skaitinius, jis neturėjo sunkumų susidūręs su egzamino užduotimis. Svarbiausia buvo pažvelgti į temas plačiai, įsigilinti į raktinius žodžius ir panaudoti visas turimas žinias apie autorius ir jų darbus. Mokytoja tvirtino, kad mokiniai visapusiškai egzamine galėjo išreikšti savo sukauptas žinias ir požiūrį. Tačiau pažymėjo, jog egzamino užduotys tik iš pažiūros atrodė lengvai įveikiamos – abiturientams nereikėtų anksčiau laiko džiūgauti: temos buvo plačios ir jas reikėjo apžvelgti visapusiškai, todėl rezultatai gali nebūti tokie, kaip tikėtasi.