Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jo­je – ug­dy­mo nau­jovė: mo­ki­niai mo­ko­mi pa­tys ver­tin­ti sa­vo pa­žangą ir kel­ti tiks­lus

„Atei­ties“ pro­gim­na­zi­ja ta­po pirmą­ja ir kol kas vie­nin­te­le mo­kyk­la Tel­šiuo­se, pra­dėju­sia dieg­ti ko­kybės va­dy­bos sis­temą „Nuo­la­ti­nis to­bu­li­ni­mas švie­ti­me“. Šis dvejų metų trukmės ug­dy­mo mo­de­lis re­mia­si tarp­tau­ti­ne pra­kti­ka, ku­ria sie­kia­ma įga­lin­ti pa­čius mo­ki­nius sek­ti sa­vo mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus, pri­siim­ti at­sa­ko­mybę ir ug­dy­tis XXI am­žiaus kom­pe­ten­ci­jas, kar­tu neapk­rau­nant pe­da­gogų pa­pil­do­ma biu­rok­ra­ti­ja.

Dia­na PU­ZERĖ

Tarp­tau­tinė pa­tir­tis ir va­dy­bi­nis pa­ma­tas

Ko­kybės va­dy­bos sis­te­ma „Nuo­la­ti­nis to­bu­li­ni­mas švie­ti­me“ bu­vo su­kur­ta JAV, re­mian­tis to­kių ins­ti­tu­cijų kaip „Ame­ri­can So­cie­ty for Qua­li­ty“ ir „Car­ne­gie Foun­da­tion“ ty­ri­mais. Vėliau me­to­di­ka adap­tuo­ta Ny­der­lan­duo­se, Da­ni­jo­je ir ki­to­se Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se, o šiuo me­tu su eks­pertų pa­lai­ky­mu die­gia­ma dau­giau nei 40 Lie­tu­vos švie­ti­mo įstaigų.

Sis­te­mos „ašis“ – va­dy­bos teo­re­ti­ko Ed­var­do De­min­go su­for­mu­luo­ta tai­syklė: kiek­vie­na or­ga­ni­za­ci­ja yra to­bu­lai su­konst­ruo­ta pa­siek­ti būtent to­kius re­zul­ta­tus, ko­kius ji pa­sie­kia. No­rint ge­res­nių re­zul­tatų, di­des­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo ir pa­gar­bes­nio el­ge­sio klasė­se, būti­na to­bu­lin­ti pa­čius pro­ce­sus ir ug­dy­mo ru­tiną, o ne tik rei­ka­lau­ti po­ky­čio iš vaikų ar mo­ky­tojų.

Eks­pertų tei­gi­mu, mo­ki­nio mąsty­se­na ir kas­die­niai įpro­čiai da­ro le­miamą įtaką pa­sie­ki­mams. „McKin­sey“ (2015 m.) at­lik­ta PI­SA re­zul­tatų ana­lizė ro­do, kad mo­ki­nių mąsty­se­na („mind­set“), su­de­rin­ta su ją pa­lai­kan­čiais įpro­čiais, le­mia 37 pro­c. mo­ki­nių pa­sie­kimų – tai yra tris kar­tus di­des­nis po­vei­kis nei šei­mos so­cia­li­niai ar eko­no­mi­niai veiks­niai (12 pro­c.).

Kaip tai vei­kia kas­die­nybė­je: at­sa­ko­mybė ati­duo­da­ma mo­ki­niams

Pa­sak Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jos di­rek­torės Ri­tos Mo­tiejū­nienės, apie šią sis­temą ji su­ži­no­jo ISM va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ver­si­te­te, M. Gelbū­dos pa­skai­to­se. Mo­kyklą su­do­mi­no tai, kad šis mo­de­lis su­kur­tas tie­sio­giai ug­dy­mo įstai­goms ir vi­siš­kai neiš­de­ri­na kas­die­nio pa­mokų tvar­ka­raš­čio.

„Sis­te­mos uni­ka­lu­mas ir yra tas, kad ji vi­siš­kai ne­da­ro įta­kos kas­die­nio ug­dy­mo pro­ce­sui. Dau­gumą su sis­te­ma su­si­ju­sių veiklų pa­da­ro pa­tys mo­ki­niai ir, kas ypač svar­bu, mo­ky­tojų tai nea­tit­rau­kia nuo ug­dy­mo pro­ce­so. Ke­letą pa­na­šių ele­mentų taikė­me ir anks­čiau, ta­čiau ši sis­te­ma pa­de­da pa­vie­nes veik­las su­jung­ti į vi­sumą“, – pa­brėžia R. Mo­tiejū­nienė.

Prak­ti­nis mo­de­lio vei­ki­mas klasė­se re­mia­si nuo­sek­lio­mis veik­lo­mis, ku­rios in­teg­ruo­ja­mos į klasės va­landė­les ir bend­rus su­si­ta­ri­mus.

Klasės tai­syklės ir mi­si­ja: tai­syk­les ku­ria pa­tys mo­ki­niai, o ne ad­mi­nist­ra­ci­ja ar mo­ky­to­jai. Tai leid­žia vai­kams rea­liu lai­ku pa­tiems stebė­ti sa­vo el­gesį ir jį ko­re­guo­ti. Mi­si­ja tam­pa vi­di­niu kom­pa­su, pri­me­nan­čiu, dėl ko klasė dir­ba kar­tu, pa­de­dan­čiu su­si­telk­ti ir ma­ži­nan­čiu drausmės ar pa­ty­čių pro­ble­mas.

SMART tiks­lai ir duo­menų cent­ras: klasės lyg­me­niu ke­lia­mi konk­retūs, iš­ma­tuo­ja­mi, pa­sie­kia­mi, ak­tualūs ir lai­ke api­brėžti tiks­lai. Re­zul­ta­tai vi­zua­li­zuo­ja­mi klasės sten­de – duo­menų cent­re, kur vi­si ma­to judė­jimą į prie­kį. Pa­siekę už­sibrėžtą tikslą, mo­ki­niai kar­tu įgy­ven­di­na iš anks­to su­tartą mo­ty­va­cinį at­lygį (pvz., bendrą iš­vyką ar sma­gią veiklą).

Mo­ki­nio seg­tu­vai („Sėkmės die­no­raš­čiai“): kiek­vie­nas mo­ki­nys pil­do sa­vo ap­lan­kalą, ku­ria­me fik­suo­ja ne tik aka­de­mi­nius pa­sie­ki­mus, bet ir as­me­ni­nius tiks­lus, stip­ry­bes bei sa­vi­jautą. Tai pa­de­da at­pa­žin­ti vai­ko po­ten­cialą ir to­se sri­ty­se, ku­rios neat­sis­pin­di stan­dar­ti­niuo­se pa­žy­miuo­se.

Mo­ki­nio ve­da­mi tri­ša­liai po­kal­biai: tra­di­cinį tėvų su­si­rin­kimą kei­čia in­di­vi­dua­lus po­kal­bis (vaikas–tėvai–mokytojas), ku­riam mo­ki­nys ruo­šia­si pus­metį ir pa­ts jį ve­da. At­si­nešęs sa­vo „Sėkmės die­no­raštį“, vai­kas pri­sta­to sa­vo pa­sie­ki­mus, iššū­kius ir pla­nus, taip mo­ky­da­ma­sis at­sa­ko­mybės ir ref­lek­si­jos.

Prob­le­mos spren­di­mo ra­tas (PDSA / led­kal­nis): iš­ki­lus sun­ku­mams, re­mia­ma­si va­dy­bi­niu nuo­la­ti­nio to­bu­li­ni­mo cik­lu (planuok–daryk–analizuok–veik) ir „led­kal­nio“ prin­ci­pu, ska­ti­nan­čiu ne teis­ti ar baus­ti, o ana­li­zuo­ti gi­lią­sias pro­blemų prie­žas­tis.

Įgy­ven­di­ni­mo ei­ga, bend­ruo­menės reak­ci­ja ir iššū­kiai

Sis­te­mos die­gi­mas „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jo­je nu­ma­ty­tas dvejų metų lai­ko­tar­piui.

Pa­sak mo­kyk­los va­dovės, rugsė­jo mėnesį vy­ku­sio pir­mo­jo pri­sta­ty­mo me­tu tėvų reak­ci­ja bu­vo neut­ra­li ir ste­bin­ti – natū­ra­lu, kad pir­mai­siais me­tais bend­ruo­me­nei la­biau­siai rūpi pa­ma­ty­ti, kaip teo­ri­niai mo­de­liai veiks pra­kti­ko­je.

Did­žiau­siu iššū­kiu va­do­vybė įvar­di­ja lai­ko re­sur­sus ir po­reikį iš­lai­ky­ti vie­nodą ritmą: svar­bu už­tik­rin­ti, kad vi­si mo­ky­to­jai vie­no­dai su­prastų sis­te­mos esmę, nuo­sek­liai tai­kytų įran­kius ir sėkmin­gai įtrauktų mo­ki­nius.

Po­ky­čio ma­ta­vi­mas: nuo an­ketų iki re­zul­tatų

Kad pro­ce­sas ne­taptų for­ma­lus, sis­te­mos po­vei­kis bus ver­ti­na­mas konk­re­čiais duo­me­ni­mis. Prieš pra­de­dant die­gimą, pro­gim­na­zi­jo­je bu­vo at­lik­tas pra­di­nis ty­ri­mas, pe­da­go­gai pildė an­ke­tas ir bu­vo už­fik­suo­ta esa­ma si­tua­ci­ja. Pa­si­bai­gus die­gi­mo eta­pui, bus at­lie­ka­mas pa­kar­to­ti­nis ty­ri­mas, lei­sian­tis pa­ly­gin­ti ro­dik­lius ir įver­tin­ti realų po­kytį.

Pag­rin­di­niu sėkmės ro­dik­liu mo­kyk­la lai­ko mo­ki­nių ug­dy­mo­si pa­sie­kimų gerė­jimą. Kar­tu ti­ki­ma­si ko­ky­bi­nių po­ky­čių: glau­des­nio mo­ky­tojų bend­ra­dar­bia­vi­mo, ge­res­nio mik­rok­li­ma­to klasė­se bei išau­gu­sio mo­ki­nių gebė­ji­mo pa­tiems kel­ti tiks­lus ir nuo­sek­liai jų siek­ti.