Tel­šių ga­le­ri­jo­je – dvi nau­jos eks­po­zi­ci­jos

Rugsė­jo 3-iąją Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos (VDA) Tel­šių ga­le­ri­jo­je pri­sta­ty­tos dvi nau­jos pa­ro­dos – Re­gi­nos Šuls­kytės fo­tog­ra­fijų pa­ro­da „Dvi­de­šimt sep­ty­ni su­grįži­mai“ ir Re­gi­man­to Mid­vi­kio ret­ros­pek­ty­vinė kūry­bos pa­ro­da „For­ma ir dva­sia“.

Šio dvi­gu­bo ati­da­ry­mo pri­sta­ty­ti į ga­le­riją at­vy­ko pa­ti pa­ro­dos „Dvi­de­šimt sep­ty­ni su­grįži­mai“ au­torė R. Šuls­kytė ir pa­ro­dos ku­ra­torė Dan­guolė Juš­kienė. R. Mid­vi­kio pa­rodą ati­darė Tau­ragės kraš­to mu­zie­jaus „San­ta­ka“ di­rek­torė Eglė Čir­vins­kaitė, pa­ro­dos ku­ra­torė, mu­zie­ji­ninkė Jo­vi­ta Zu­baitė ir jau ana­pi­lin išė­ju­sio au­to­riaus mūza Al­de­vi­na Stu­rienė.

Mėja DAU­BA­RYTĖ

Fo­tog­ra­fijų se­ri­ja „Dvi­de­šimt sep­ty­ni su­grįži­mai“

„Re­gi­na nėra la­bai pro­duk­ty­vi me­ni­ninkė. Ji ku­ria ir dir­ba ga­na lėtai. Jos dar­bai yra il­gai ap­mąsto­mi, iš­ne­šio­ja­mi, tvar­ko­mi. Tik iki ga­lo pa­bai­gu­si se­riją Re­gi­na ją pa­ro­do“, – apie fo­tog­ra­fijų au­torę pa­sa­ko­jo pa­ro­dos ku­ra­torė D. Juš­kienė.

Nau­jau­sia R. Šuls­kytės eks­po­zi­ci­ja „Dvi­de­šimt sep­ty­ni su­grįži­mai“ įkūni­ja pa­čiai au­to­rei svar­bią temą – jos ir tėvų ryšį. Kaip ir anks­tes­niuo­se me­ni­ninkės kūri­niuo­se, vaiz­das fo­tog­ra­fi­jo­se su­jun­gia­mas iš fik­suotų įvai­rių gy­ve­ni­mo aki­mirkų ir ar­chy­vi­nių šei­mos nuo­traukų.

R. Šuls­kytė kalbė­jo, kad skai­čius 27 fo­tog­ra­fijų se­ri­jos pa­va­di­ni­me yra ypa­tin­gas – tai jos ma­mos gi­mi­mo die­na. Šis skai­čius taip pat sie­ti­nas su ma­mos am­žiu­mi, kai gimė me­ni­ninkė. Toks pa­si­rink­tas ir šios eks­po­zi­ci­jos kūri­nių skai­čius.

Pak­laus­ta, apie ką norėtų, kad lan­ky­to­jas gal­votų žiūrė­da­mas į kūri­nius, au­torė ak­cen­ta­vo, kad tai būtų lai­kas, at­min­tis ir pri­si­mi­ni­mai.

„Pas ma­ne su­si­du­ria du lai­kai. Yra „prie­š“ ir „po“ ri­ba, ku­rią mes pa­tys ga­li­me su­si­gal­vo­ti. Ma­no at­ve­ju, ne­no­riu to žod­žio sa­ky­ti, ta ri­ba yra mir­tis“, – da­li­jo­si fo­tog­ra­fijų au­torė.

Fo­to­me­ni­ninkė pa­stebė­jo, kad jos kūri­niuo­se yra svar­bi pa­si­kar­to­jan­ti de­talė – ma­mos dra­bu­žiai: „Vi­sur vaiz­duo­ja­mi ma­no ma­mos rūbai. Fo­tog­ra­fuo­ta prie­š, kur ma­no ma­ma ma­to­ma su lie­me­ne, ir po, kai fo­tog­ra­fuo­ja­ma ma­mos lie­menė, bet jau tuš­čia, be kūno.“

„Vie­ni fi­lo­so­fai sa­ko, kad dra­bu­žis yra lyg ir kūno tęsi­nys. Nes­var­bu, kad kūno jau nėra, jis vis tiek pa­lie­ka žymę, nes dra­bu­žiai su­ge­ria žmo­gaus kvapą. Dra­bu­žis yra ir at­min­tis – kai žmo­gus išei­na, lie­ka tik dra­bu­žiai“, – mąstė R. Šuls­kytė.

„Žvelk gi­liau“ – lan­ky­to­jui ku­ria­ma pa­tir­tis

VDA Tel­šių ga­le­ri­jo­je taip pat pri­sta­ty­ta Lie­tu­vos skulp­to­riaus ir dai­li­nin­ko R. Mid­vi­kio ret­ros­pek­ty­vinė kūry­bos pa­ro­da „For­ma ir dva­sia“. Eks­po­zi­ci­jo­je – skulptū­ri­niai ma­ke­tai, pie­ši­niai ir ta­py­bos dar­bai, tarp ku­rių ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir ne­įgy­ven­dintų au­to­riaus pro­jektų.

„Bandė­me pa­žvelg­ti pla­tes­niu kam­pu į me­ni­nin­ko kūry­bos ke­lią – nuo pa­čių anks­ty­viau­sių iki brand­žiųjų darbų, pa­žymėtų Mid­vi­kio vi­di­ne švie­sa ir dva­si­ne bran­da“, – pa­sa­ko­jo pa­ro­dos ku­ra­torė J. Zu­baitė.

Kalbė­da­ma apie me­ni­nin­ko no­rimą su­kur­ti pa­tirtį lan­ky­to­jui J. Zu­baitė ak­cen­ta­vo, kad R. Mid­vi­kiui vi­sa­da būda­vo svar­bus lan­ky­to­jo po­žiū­ris į jo kūri­nius: „Jis norė­jo, kad kūri­niai ne­būtų ki­čas, bet būtų ir leng­vai su­pran­ta­mi. Iš ki­tos pusės – ne­šan­tys ir dva­sinę mintį, kad lan­ky­to­jas su­gebėtų iš­gy­ven­ti, iš­jaus­ti.“

„Aš ma­nau, kad Re­gi­man­tas sa­vo kūry­ba norė­jo pri­vers­ti žmo­nes pa­jus­ti, ne­bi­jo­ti į viską pa­žvelg­ti ne vien ties­mu­kai, bet gi­lyn. „Žvelk gi­liau“ – jis visą laiką mėgo kar­to­ti šią frazę“, – pri­si­minė pa­ties me­ni­nin­ko mūza A. Stu­rienė.

J. Zu­baitės tei­gi­mu, R. Mid­vi­kis svar­bus ir Tel­šiams: „Dėl ko pra­smin­ga, tiks­lin­ga ir sim­bo­liš­ka ati­da­ry­ti pa­rodą Tel­šiuo­se? Ne tik todėl, kad tu­ri­te jo kurtą pa­minklą, bet ir todėl, kad ke­le­rius me­tus jis Tel­šiuo­se gy­ve­no ir dėstė.“

Tau­ragės kraš­to mu­zie­jaus „San­ta­ka“ di­rek­torė E. Čir­vins­kaitė, džiaug­da­ma­si, kad R. Mid­vi­kio kūri­niai bus eks­po­nuo­ja­mi ir Tel­šių ga­le­ri­jo­je, pri­minė, jog 1994 m. kar­tu su ki­tais me­ni­nin­kais už Rai­nių Kan­čios kop­ly­čios api­pa­vi­da­li­nimą jis ta­po Lie­tu­vos na­cio­na­linės pre­mi­jos lau­rea­tu.

R. Mid­vi­kis yra su­kūręs skulptūrą Mar­ty­nui Maž­vy­dui Klaipė­do­je, ka­ra­liui Min­dau­gui Vil­niu­je, Že­mai­čių apy­gar­dos par­ti­za­nams Tel­šiuo­se bei kitų reikš­mingų darbų.

Abi eks­po­zi­ci­jas – „Dvi­de­šimt sep­ty­ni su­grįži­mai“ ir „For­ma ir dva­sia“ – VDA Tel­šių ga­le­ri­jo­je (Kęstu­čio g. 2-3, Tel­šiai) ga­li­ma ap­lan­ky­ti iki rugsė­jo 26 die­nos.