2023–2025 m. Žemaičių muziejuje „Alka“ vykusi archeologinių rinkinių inventorizacija tapo ne tik kruopščiu muziejinės apskaitos darbu, bet ir proga iš naujo pažvelgti į muziejaus saugomas vertybes. Viena tokių – lankinė-laiptelinė segė, kuri rasta Kuršėnų apylinkėse kasant žvyrą Ventos ir Ringuvos upių santakoje (buvusioje Ringuvėnų tarybinio ūkio teritorijoje). Radinį Žemaičių muziejui „Alka“ 1961 m. perdavė telšiškis Virginijus Jankus.
Segė pagaminta derinant dvi metalo apdirbimo technologijas – liejimą ir kalimą. Išlydytas metalas buvo supiltas į ruošinį, kuriame susiformavo pagrindinė segės forma ir dekoratyviniai elementai. Išliejus dirbinį, jis buvo papildomai apdorotas kalant – taip išlygintas paviršius, pakoreguota forma, sustiprintos atskiros konstrukcinės dalys ir suteiktas galutinis pavidalas. Segė yra vientisos konstrukcijos – jos kojelė suformuota su dviem laipteliais, o lankelis ir įvija nėra funkcinės, bet tik imituojamos kaip dekoratyviniai elementai. Vidinėje segės pusėje buvo pritvirtinta geležinė adata, tačiau ji neišliko. Dirbinys išsiskiria ne tik savo forma, bet ir puikiai išlikusiomis dekoratyvinėmis detalėmis. Įdomu tai, kad ant laiptelių iš dalies išliko prilituotos sidabro (?) plokštelės, ornamentuotos iškiliais spurgeliais. Tokie puošybos elementai archeologiniuose radiniuose aptinkami retai, nes, laikui bėgant, dažniausiai nutrupa arba visiškai sunyksta. Bendras segės ilgis siekia 73 mm, kojelės plotis – 59 mm, o lankelio plotis – 53 mm. Žemaičių muziejaus „Alka“ fonduose saugomos lankinės-laiptelinės segės būklė patenkinama: geležinė adata sunykusi, dalis sidabro plokštelių nutrupėjusios, segė pasidengusi žalsva/ruda patina (oksidų sluoksniu).
Lankinės-laiptelinės segės nešiotos nuo VI iki XI–XII a. ir buvo madingos dideliame baltų gyventame plote nuo Galindos ir Pagudės pietuose iki Žiemgalos šiaurėje. Labiausiai buvo mėgstamos vakarų baltų – Sambijoje, Skalvoje, Lamatoje ir Kurše. Prabangi segė buvo ne tik papuošalas, bet ir funkcinė aprangos dalis (susegamas drabužis), liudijanti apie nešiotojo socialinį statusą.
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugoma segė datuojama IX–XI a. ir yra kuršių genties palikimas. Šios segės nėra dažnas radinys archeologiniuose tyrinėjimuose. Iš Lietuvos archeologų darbų galima paminėti „Lietuvos TSR archeologijos atlaso“ pirmą tomą, kuriame greta kitų papuošalų suklasifikuotos Lietuvoje aptiktos tokios segės, pateikti atskirų tipų paplitimo žemėlapiai, radimo vietų sąrašas. 1978 m. Lietuvoje žinota 50 jų radimviečių ir per 200 dirbinių (LAA, 1978 m., T. I, p. 45–47).
Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinio saugotojas-kuratorius Antanas KAVALIAUSKAS
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
