Nors šiais laikais gyventojai naudojasi įvairiausiais elektroniniais atsiskaitymo būdais, grynieji pinigai iš kasdienio gyvenimo nesitraukia. Lietuvos politiniame lauke netgi kilo diskusijos dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribos keitimo. Tačiau kokį santykį su grynaisiais turi patys politikai?
Dalis atsakymo slypi viešose jų turto deklaracijose. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia duomenis, kurie Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai deklaravo daugiausia grynųjų pinigų ir kokią vietą pagal šį rodiklį tarp visų Lietuvos merų užima Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.
Laura MOCKUTĖ
Riba – 5 000 eurų
Nuo 2022 metų įsigaliojęs LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas numato, kad atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų.
Lietuvos politiniame lauke būta nemažai diskusijų dėl šios ribos keitimo. Kol vieni siūlė didinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą iki 15 tūkst. eurų, kiti siūlė ją dar sumažinti ir leisti atsiskaityti su 3 tūkst. eurų grynųjų suma.
Taip pat buvo siūloma pradėti svarstyti galimybę skelbti patariamąjį referendumą. Jame siūlyta klausti, ar gyventojai pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais. Buvo renkami ir parašai, tačiau jų nesurinkta pakankamai.
Kiek grynųjų deklaravo politikai?
Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad mūsų rajono politikai linkę turėti grynųjų pinigų. Pavyzdžiui, pirmūnas sąraše – Imantas Motiejūnas, deklaravęs 105 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Toliau rikiuojasi Rimantas Adomaitis (25 000), Tomas Lekavičius (24 000), Remigijus Juška (20 000).
Mažiau nei 20 tūkst. eurų grynaisiais nurodė turintys Remigijus Puplauskas (15 600), Karolis Andrijauskas (14 500).
Po 14 tūkst. eurų grynaisiais deklaravo Martinas Leščiauskas, Gabrielė Narmontaitė, Jolanta Rupeikienė ir Simona Simaitytė.
Politikų atsiskaitymo įpročiai
Keleto politikų pasiteiravome, kokie yra jų atsiskaitymo įpročiai ir ką galvotų apie atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribos keitimą.
R. Adomaitis teigė, kad naudoja visus įmanomus atsiskaitymo būdus, o įprotį turėti grynųjų pinigų jis perėmė iš tėvų ir senelių. „Per gyvenimą teko patirti ne vieną pinigų reformą. Grynieji pinigai būtini visose gyvenimiškose situacijose“, – sakė politikas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bankai, disponuodami piliečių lėšomis, uždirba pelną, bet su jais pačiais nesidalina.
Tarybos nario pasakojimu, net siunčiant pinigus dukroms ar anūkams jis turi paaiškinti, kokiu tikslu atlieka pervedimą, ir netgi pagrįsti giminystės ryšį.
Nors šiuo metu galioja 5 tūkst. eurų atsiskaitymo grynaisiais pinigais riba, tačiau politikas pritartų, kad ji būtų didinama.
Tuos pačius klausimus uždavėme ir I. Motiejūnui, tačiau jis sakė nemanantis, kad yra kam nors įdomus, o į klausimus paragino atsakyti tuos, kurie siekia savireklamos.
Politikas T. Lekavičius savo įprotį laikyti grynuosius sieja su saugumu ir pasirengimu galimoms ekstremalioms situacijoms. Vienas iš dalykų, kurį būdamas instruktoriumi sukarintoje organizacijoje rekomenduoja, – turėti grynųjų pinigų. „Tam net nereikia karo – užteko stipresnio vėjo ir dalis Lietuvos kelioms savaitėms liko be elektros“, – kalbėjo jis. Užklupus tokioms gamtoms stichijoms, pasak Tarybos nario, gali būti pažeisti svarbūs žmonių išgyvenimui reikalingi dalykai – elektros tiekimas, ryšys, internetas, bankinės sistemos.
T. Lekavičius komentavo, kad banko sąskaitoje dažniausiai pasilieka porą tūkstančių eurų mokesčiams ir einamiesiems pirkiniams, o likusias lėšas išsiima grynaisiais. Lietuvoje jis dažniau atsiskaito kortele, o užsienyje, priklausomai nuo šalies ir dėl saugumo, – grynaisiais. Tokį pasirinkimą paskatino ir nemaloni patirtis užsienyje, kai atsiskaitant kortele buvo nuskaičiuota didesnė suma, nei turėjo būti.
Nors politikas teigė, kad pačiam nėra tekę atsiskaityti didesnėmis grynųjų sumomis, tačiau, jo įsitikinimu, žmonės turi teisę su savo pinigais daryti, ką nori – kaip laikyti ir leisti.
„Visuomenė tapo labai priklausoma nuo bankinių sistemų ir technologijų. Suprantama, jomis naudotis patogu, tačiau kartu tampa labai lengva paveikti žmones ar rinkti apie juos didelį kiekį informacijos. Visi dabar moko finansinio raštingumo, bet galbūt laikas mokytis ir finansinio išgyvenimo“, – svarstė T. Lekavičius.
Nors, VMI duomenimis, M. Leščiauskas deklaravo 14 tūkst. eurų grynųjų, tačiau pats politikas, pasitikrinęs savo deklaraciją, sakė, kad yra netyčia apkeitęs vietomis grynuosius pinigus ir lėšas banke. Tokiu atveju grynieji pinigai sudarytų 4 tūkst. eurų.
Pasak politiko, grynieji pinigai jam užtikrina finansinę laisvę, o kiekvieno žmogaus teisė – pasirinkti, kaip savo pinigus naudoti.
Kasdienybėje politikas dažniau atsiskaito kortele ir elektroniniu būdu dėl patogumo. Be to, jis pats yra susidūręs su situacijomis, kad sutrikus banko sistemoms negalėjo atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
M. Leščiauskas sakė, kad nepritartų atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribos mažinimui. „Kam tokie ribojimai iš tikrųjų naudingi? Bankams elektroniniai atsiskaitymai yra verslas – už mokėjimus, korteles ir kitas paslaugas jie gauna pajamas. Mano pozicija paprasta – žmogaus pinigai yra jo pinigai, o teisė pasirinkti, kaip jais atsiskaityti ir kur laikyti santaupas, turi būti išsaugota“, – komentavo politikas.
Merų deklaracijose – įspūdingi skaičiai
VMI duomenimis, Lietuvos savivaldybių merų deklaracijose matomi dar įspūdingesni skaičiai. Pavyzdžiui, didžiausias grynųjų pinigų pluoštas guli Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko stalčiuje – 521 tūkst. eurų. Po jo eina Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė (134 843) ir Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius (116 000). Likę merai deklaravo turintys mažiau nei 100 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
Į turtingiausiųjų dešimtuką pagal deklaruotą piniginių lėšų ne banke sumą pateko ir dešimtoje vietoje atsidūrė kaimyninės Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Jis nurodė turintis 41 tūkst. eurų.
Iš visų 60 Lietuvos savivaldybių merų atsirado keletas, kurie išvis nedeklaravo skilties „kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma“. Tai Biržų, Kupiškio, Lazdijų, Rokiškio ir Telšių rajono savivaldybių merai.
Beje, šią skiltį reikia deklaruoti tuomet, kai kredito įstaigose ir ne jose turima piniginių lėšų suma ataskaitinių metų pabaigoje viršija 1,5 tūkst. eurų.
Jau anksčiau mero T. Katkaus teiravomės, kodėl jo deklaracijoje minėtoji skiltis yra tuščia. Tuomet meras nurodė, kad neturi santaupų, todėl šios skilties nepildo.
Vis dėlto būnant meru ir gaunant vieną didžiausių atlyginimų rajone natūraliai kyla klausimas – kodėl nepavyksta sukaupti deklaruotinų piniginių lėšų? T. Katkus atsakė, jog tam, kad pavyktų sukaupti piniginių lėšų kredito įstaigose, jis pirmiausia turėtų išsikelti tokį tikslą. „Jo neturiu“, – pridūrė meras.
Savivaldybės vadovas paaiškino, kad jo metinėse deklaracijose nurodomos turimos nemažos paskolos, todėl ir nemaža dalis pajamų tenka būtent paskoloms grąžinti ir mokesčiams mokėti.
Vis dėlto viešose deklaracijose matyti, kad 2024 m. jo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė 156 712 Eur, o 2025 m. – 163 690 Eur (skola išaugo). Tuo metu mero sutuoktinė per minėtą laikotarpį grąžino apie 10 tūkst. eurų.
Iš viso 2025 m. šeimos pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė apie 450 tūkst. eurų.
„Savo turtą deklaruoju kiekvienais metais. Jei būtų kokių nors neatitikimų ar neaiškumų, VMI tai matytų“, – teigė T. Katkus.
Pasiteiravus mero, kam daugiausia skiria gaunamas pajamas ir kokius atsiskaitymo būdus renkasi, T. Katkus sakė suprantantis, kad žurnalistams gali būti smalsu, „kokią duoną valgo mero šeima“. (Redakcijos pastaba: žurnalistai klausimus užduoda ne vedami asmeninio smalsumo, o siekio atliepti visuomenės interesą žinoti apie politikų, pasirinkusių viešąjį gyvenimą, finansinę padėtį.)
„Ši „riekė“ jau yra mūsų šeimos reikalas. Kaip naudoju savo asmenines pajamas ar kokius atsiskaitymo būdus renkuosi, nėra susiję su mano kaip mero pareigų vykdymu, todėl šių dalykų viešai nekomentuosiu“, – pažymėjo T. Katkus.
Nors apie atsiskaitymo įpročius meras kalbėti nepanoro, tačiau nuomonę dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribos keitimo išsakė. Jis mano, kad dabartinė riba yra pakankama ir jos keisti nereikėtų. „Mažesnė riba labiau varžytų žmonių pasirinkimą, kaip naudoti savo pinigus, o didesnė sudarytų daugiau erdvės atsirasti šešėliui“, – svarstė Savivaldybės vadovas.
Taigi, nors politikų požiūris į grynuosius ir jų naudojimą skiriasi, deklaracijose pateikti duomenys yra vieši ir niekaip nesiderina su požiūriu, esą tai „žurnalisto smalsumas“. Visuomenės interesas žinoti apie jų išrinktų politikų finansinę padėtį turėtų būti suprantamas, o artėjant kitų metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimams ši informacija rinkėjams tampa dar aktualesnė.
