Pataria Baltijos skaitmeninio atsparumo centro DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė BALČYTIENĖ:
– Dezinformacijos šiandien ne tik daugiau – ji tampa vis paveikesnė, nes sklinda greičiau, aktyviau, įvairesniais kanalais. Informacinėje erdvėje stiprėja ne tik jos mastas, bet ir jos gebėjimas veikti mūsų pojūčius, emocijas ir reakcijas. Yra įvairiausių naujų sprendimų, tokių kaip vaizdo klastotės ar dirbtinio intelekto įrankiais sukurti dalykai. Viešosios medijų politikos sprendėjams svarbu ieškoti teisinių būdų užkardyti žalingą turinį, kriminalizuoti dezinformaciją. Svarbu stiprinti profesionalią žurnalistiką, remti žurnalistinius tyrimus, kurie išaiškina pažeidėjų tinklus. Lygiai taip pat labai svarbu stiprinti pilietinį ir informacinį atsparumą, kurti naujas programas, tačiau jose siekti ne tik aiškintis turinį, bet ir suprasti komunikacijos kaip proceso esmę ir kaip per informaciją mes sąveikaujame su mus supančiu pasauliu. O dabar, man regis, į šį komunikacijos procesą yra atsižvelgiama mažiausiai – nėra efektyvių būdų, kaip išmokti elgtis sudėtingose konflikto situacijose, kaip mokytis klausyti ir girdėti kitą žmogų ir kaip pagarbiai teikti grįžtamąjį ryšį. Labai daug kalbame apie dezinformaciją, bet labai mažai kalbame apie pagarbų, įsiklausantį, atidų, dėmesingą, dialogišką kalbėjimą – tiesiog gerą komunikaciją. Į mus supančią informaciją dabar reaguojame greičiau, impulsyviau, dažnai nebeturėdami laiko apmąstymams ir savistabai bei refleksijai. Tai susiję ir su technologiniais sprendimais, ir su tuo, kad gyvename didelių, kompleksinių problemų laikais, kai švietimo, DI, aplinkosaugos, sveikatos, karo grėsmė ir kiti klausimai kelia nuolatinę įtampą, neapibrėžtumą ir vidinę sumaištį.
Loading ...
