„Norė­jau tik pa­glos­ty­ti“: va­sarą daugė­ja gyvūnų įkan­dimų – ko­kia si­tua­ci­ja Tel­šių ra­jo­ne?

Va­sarą gy­ven­to­jams vis dau­giau lai­ko leid­žiant gam­to­je ir vie­šo­sio­se erdvė­se spe­cia­lis­tai fik­suo­ja au­gan­čią gyvūnų su­keltų su­ža­lo­jimų ri­ziką. Vals­ty­binė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba (VMVT) įspėja – net ir drau­giš­kai at­ro­dan­tis gyvū­nas ga­li su­rea­guo­ti ne­nuspė­ja­mai. Tel­šių ra­jo­no sta­tis­ti­ka ro­do, kad to­kių at­vejų kas­met ne­mažė­ja.

De­šim­tys nu­kentė­ju­siųjų – ir Tel­šių ra­jo­ne

Na­cio­na­li­nio vi­suo­menės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, 2025 me­tais Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybė­je į me­di­kus kreipė­si 61 nuo gyvūnų nu­kentėjęs gy­ven­to­jas, 2024 me­tais – 60. Daž­niau­siai nu­ken­čia suau­gu­sie­ji – vy­res­ni nei 18 metų as­me­nys su­darė net 66,7 pro­c. visų nu­kentė­ju­siųjų (40 at­vejų).

Did­žio­ji da­lis su­ža­lo­jimų sie­ja­ma su na­mi­niais gyvū­nais. 2025 me­tais Tel­šių ra­jo­ne 60 pro­c. at­vejų žmonės nu­kentė­jo nuo šunų (37 at­ve­jai), 33 pro­c. – nuo ka­čių (20 at­vejų), be­veik 7 pro­c. – nuo kitų gyvūnų (4 at­ve­jai).

Dau­giau nei pu­sei nu­kentė­ju­siųjų – 34 as­me­nims – bu­vo skir­ta pa­siut­ligės imu­nop­ro­fi­lak­ti­ka.

Prob­le­ma ak­tua­li vi­so­je Lie­tu­vo­je

VMVT duo­me­ni­mis, vi­so­je ša­ly­je si­tua­ci­ja pa­na­ši – 2025 me­tais į gy­dy­mo įstai­gas dėl gyvūnų su­keltų su­ža­lo­jimų kreipė­si 3 255 žmonės. Dau­gu­ma jų nu­kentė­jo nuo na­mi­nių gyvūnų, o 102 at­ve­jai bu­vo su­si­ję su lau­ki­niais gyvū­nais.

Nors Lie­tu­vo­je jau ke­letą metų ne­nus­ta­to­ma pa­siut­ligės at­vejų nei tarp na­mi­nių, nei tarp lau­ki­nių gyvūnų, spe­cia­lis­tai pa­brėžia – ri­zi­ka iš­lie­ka, todėl at­sar­gu­mas būti­nas.

„Norė­jau tik pa­glos­ty­ti“ – daž­niau­sia klai­da

VMVT at­krei­pia dėmesį, kad vie­na daž­niau­sių klaidų – no­ras priei­ti prie ne­pažįs­ta­mo gyvū­no ir jį pa­lies­ti. Tiek na­mi­niai, tiek lau­ki­niai gyvū­nai žmo­gaus dėmesį ga­li su­pras­ti kaip grėsmę. Gyvū­nas ga­li iš­sigąs­ti, gin­tis, ne­tikė­tai pul­ti.

Todėl gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi ne­siar­tin­ti prie ne­pažįs­tamų gyvūnų, ne­lies­ti lau­ki­nių gyvūnų ir jų jau­nik­lių, o juos stebė­ti tik iš sau­gaus at­stu­mo.

At­sa­ko­mybė ten­ka ir šei­mi­nin­kams

Ne ma­žiau svar­bus vaid­muo ten­ka au­gin­ti­nių sa­vi­nin­kams. Jie pri­va­lo už­tik­rin­ti, kad jų gyvū­nai ne­keltų pa­vo­jaus ap­lin­ki­niams.

Vie­šo­sio­se vie­to­se re­ko­men­duo­ja­ma šu­nis ved­žio­ti su pa­vadė­liu, pri­rei­kus nau­do­ti ant­snu­kius, veng­ti si­tua­cijų, ku­rios ga­li su­kel­ti stresą gyvū­nui.

Vis daž­niau nau­do­ja­mas ir va­di­na­ma­sis „gel­to­na­sis ženk­las“ – gel­to­nas kas­pi­nas ar pa­vadė­lis, ro­dan­tis, kad šuo yra jaut­res­nis ir jam rei­kia dau­giau erdvės.

Ką da­ry­ti įkan­dus gyvū­nui?

Jei gyvū­nas įkan­do ar ap­draskė, svar­bu ne­dels­ti ir kreip­tis į gy­dy­mo įstaigą. Me­di­kai įver­tins su­ža­lo­jimą ir, esant po­rei­kiui, pa­skirs pro­fi­lak­ti­nes prie­mo­nes nuo užk­re­čiamųjų ligų.

VMVT taip pat pri­me­na, kad au­gin­ti­niai pri­va­lo būti pa­ženk­lin­ti mik­ros­che­ma, re­gist­ruo­ti Gyvūnų au­gin­ti­nių re­gist­re, re­gu­lia­riai vak­ci­nuo­ja­mi nuo pa­siut­ligės.

Nors pa­siut­ligės at­vejų Lie­tu­vo­je pa­sta­rai­siais me­tais ne­fik­suo­ja­ma, spe­cia­lis­tai pa­brėžia – at­sa­kin­gas el­ge­sys su gyvū­nais iš­lie­ka svar­biau­sia pre­ven­ci­jos prie­mo­ne.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.