Žemaitijos kraštas gali didžiuotis ne tik kalvomis, bet ir istorijos erdvėmis. Du skirtingus istorijos laikmečius menantys – Žemaitijos krašto muziejus ir Šaltojo karo muziejus – traukia ir militarizmo, ir etnografijos, ir unikalių ekspozicijų mėgėjus.
Sofija BUIVYDAITĖ
Prieinamas kiekvienam
Šaltojo karo muziejus, įkurtas Plokštinės miške, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, duris lankytojams atvėrė prieš dvejus metus. Šis muziejus – vienintelis toks Europoje, įkurtas buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje, įrengtoje dar 1962 m. Iki 2012 m. lapkričio ši vieta eiliniam lankytojui nebuvo prieinama, užtat šiandien neatsigina turistų.
„Mūsų planas buvo sulaukti 48 tūkst. lankytojų per trejus metus, tačiau šiandien, praėjus porai metų nuo muziejaus atidarymo, šį skaičių jau esame viršiję pusantro karto“, – teigė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė Nijolė Norvaišienė. Pasak jos, didžioji dalis lankytojų – iš Lietuvos, tačiau sulaukiama turistų ir iš įvairiausių pasaulio šalių, kurie domisi militaristine tematika.
Siekiama tikroviškumo
Įgyvendinant projektą „Šaltojo karo muziejaus ir jo aplinkos infrastruktūros įrengimas“, buvo panaudota daugiau kaip 5,5 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Pasitelkus šią paramą, buvo sutvarkyta viena iš 4 raketų paleidimo šachtų: ji rekonstruota pritaikant lankytojų srautui bei kartu išlaikant autentiškumą. Požeminėje raketų bazėje įrengta Šaltojo karo ekspozicija, o ekskursijų metu lankytojams atskleidžiami ne tik šio laikotarpio istorijos faktai, bet ir kiekvienos patalpos paskirtis.
Kadangi iki rekonstrukcijos ši vieta buvo beveik nenaudojama, sutvarkyta visa 43 ha siekianti teritorija: privažiavimas prie muziejaus, automobilių stovėjimo aikštelė, pastatytas lankytojų centras. Pastarajame įrengtas terminalas, kuriame ekskursiją gali stebėti neįgalieji.
„Deja, muziejaus negalėjome pritaikyti neįgaliesiems, nes siekėme išlaikyti autentiškumą, o to padaryti nebūtų pavykę. Tačiau labai tikimės, jog ateityje, galbūt pasinaudojus skiriamu finansavimu, galėsime sutvarkyti ir dar vieną iš keturių raketų paleidimo šachtų, kuri būtų ne visiškai autentiška, bet prieinama ir lankytojams su specialiaisiais poreikiais“, – viliasi N. Norvaišienė.
Pasitarnauja ir regionui
N. Norvaišienė teigia, jog muziejus ženkliai prisidėjo ne tik prie Žemaitijos nacionalinio parko populiarumo, bet ir viso regiono verslo vystymosi: atvykstantys turistai pelną neša ir kaimo turizmo sodyboms, ir vietinėms kavinėms.
„Kadangi esame nacionalinis parkas, mūsų prioritetas yra gamta, ir dar prieš įgyvendinant projektą buvo daug diskusijų, ar verta tokį muziejų daryti. Tačiau šiandien lankytojų srautai ir susidomėjimas rodo, kad padarėme teisingą sprendimą“, – sakė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovė.
Pasak specialistės, viena iš galimų vystyti muziejaus krypčių yra edukacinė. „Jau dabar sulaukiame moksleivių grupių – mokytojai atsiveda klases čia vesti istorijos pamokų, nes iš tiesų čia yra labai daug vertingos mokomosios medžiagos“, – pasakojo ji.
Pasiilgusiems etnografijos
Kitas Žemaitijos pasididžiavimas – Žemaičių muziejus „Alka“. Laikomas svarbiausiu šio etnografinio regiono istorijos muziejumi, jis plačiausiai atskleidžia savitą Žemaitijos istorijos raidą, supažindina lankytojus su šio krašto gamta, žmonių buitimi bei turtinga meno kūrinių kolekcija.
Įgyvendinant projektą „Žemaitijos kaimo muziejaus restauracija“, kuriam panaudota daugiau kaip 2 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos, buvo sutvarkytas vienas iš „Alkos“ padalinių – Žemaitijos kaimo ekspozicija. Įkurta 15 ha plote autentiškuose XIX a. pab.–XX a. pr. pastatuose, ekspozicija pristato to meto buities apyvokos reikmenis, ūkio padargus, baldus. Už gautą paramą buvo rekonstruoti bei kultūrinio turizmo paslaugoms teikti pritaikyti muziejaus pastatai, muziejaus teritorijoje sukurta viešoji turizmo infrastruktūra.
„Alkos“ fondai – vieni turtingiausių Lietuvos periferijoje: čia galima pamatyti archeologijos, etnografijos, numizmatikos, spaudinių, rankraščių, fotografijos, tautodailės, profesionaliojo meno, gamtos rinkinių. Surinkta ypač vertinga senoji medinių skulptūrų kolekcija, o visos Lietuvos mokslui ir kultūrai itin reikšminga muziejaus archeologų kasinėjimų metu sukaupta medžiaga iš akmens amžiaus stovyklų, gyvenviečių ir kapinynų.
Loading ...
