Žadamos permainos – ne medicinos darbuotojų naudai

Sveikatos apsaugos ministerijoje jau kurį laiką kalbama apie gydytojų atlyginimų dydžių suvienodinimo tvarką, žadama teikti rekomendacijas. Buvo svarstoma imtis priemonių ir keliais etatais dirbančių medikų atžvilgiu.
Telšių mieste esančių valstybės išlaikomų gydymo įstaigų vadovai pritaria, kad rekomendacijos iš dalies reikalingos, tačiau sankcijos keliose įstaigose dirbantiems medikams, anot jų, nieko gero neduos.
Monika KRIŠČIŪNAITĖ
Atlyginimų mokėjimo tvarka
Kiekviena šalies gydymo įstaiga turi pasitvirtinusi savo gydytojų darbo užmokesčio tvarką, kuri, keičiantis teisės aktams, papildoma ir keičiama. VšĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Antanas Gudauskas informavo, kad šioje įstaigoje darbo užmokestis nustatytas atskirai kiekvienai gydytojų specialybių ir slaugytojų grupėms. Pavyzdžiui, šeimos gydytojams, vidaus ligų, vaikų ligų gydytojams ir slaugytojoms mokama pagal prirašytų gyventojų skaičių, gydytojų komandos gydytojams (chirurgas, ginekologas), odontologams ir su šios grupės gydytojais dirbančioms slaugytojoms mokamas tarifinis arba valandinis atlyginimas, apskaičiuojamas pagal patvirtintą formulę.
Internetiniame Telšių r. PSPC puslapyje pranešama, kad, pavyzdžiui, trečiąjį šių metų ketvirtį, neatskaičius mokesčių, šios gydymo įstaigos vadovo atlyginimas buvo 5 292 litai. Gydytojai vidutiniškai gavo 3 858 litus siekiantį atlygį, darbuotojai, turintys medicininį išsilavinimą, – 2 038 litus, administracijos darbuotojai – 3 663 litus algos, o kiti šios įstaigos darbuotojai uždirbo 1 725 litus per mėnesį.
Regioninės Telšių ligoninės direktorės Almos Vitkienės teigimu, įstaigos darbuotojams atlyginimai taip pat mokami vadovaujantis parengtais mokėjimo nuostatais. Pavyzdžiui, gydytojais Regioninėje Telšių ligoninėje dirbantys asmenys trečiąjį šių metų ketvirtį, neatskaičius mokesčių,  gavo 4 137 litus siekiantį atlyginimą, o specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą, per mėnesį uždirbo 2 924 litus. Ligoninės slaugytojų atlygis siekė 1 615 litų, specialistų, turinčių specialųjį vidurinį išsilavinimą, – 2 292 litus, o kitų personalo darbuotojų – 1 087 litus. Ligoninės direktorė per mėnesį vidutiniškai uždirbo 8 255 litus.
Abiejų gydymo įstaigų vadovai pridūrė, kad medikams skiriami priedai. Ligoninėje dirbantiems gydytojams priedai taikomi už budėjimus, sudėtingas didžiąsias operacijas, priimtų pacientų skaičių, PSPC – už suteiktas skatinamąsias paslaugas, prevencines programas, gerus darbo rezultatus ir kt.
Vadovų teigimu, anksčiau išvardyti gydymo įstaigų internetiniuose puslapiuose viešinami medicinos darbuotojų atlyginimai pateikiami pridėjus priedus. Užmokestis parodo fizinių asmenų uždirbamą algą – atlygis už įstaigoje užimamas antraeiles pareigas nepriskaičiuojamas.
Rekomendacijos bus taikomos visiems
Nustatant gydytojų atlyginimų dydžius, skiriant priedus, daug galios turi gydymo įstaigų vadovai. Siekdama sumažinti skirtumus tarp skirtingų sričių gydytojų atlyginimų, apriboti vadovų galias bei užtikrinti socialinį teisingumą visiems gydymo įstaigų darbuotojams, Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiu laiku žada patvirtinti Valstybės ir savivaldybių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų (išskyrus vadovų ir jų pavaduotojų) darbo užmokesčio nustatymo rekomendacijas. Jose planuojama numatyti, kad darbo užmokestį sudarys pagrindinis darbo užmokestis, susidedantis iš pastoviosios ir kintamosios dalies, priedų, priemokų. Rekomendacijoje taip pat žadama pažymėti, kad įstaigos darbuotojų darbo užmokestis gali priklausyti nuo įstaigos finansinių galimybių atitinkamais metais. Rekomendacinio pobūdžio rašte žadama aiškiai apibrėžti tam tikrą skaičių punktų, pagal kuriuos būtų mokami priedai, priemokos, vienkartinės išmokos, numatytas šių dydžių nustatymo mechanizmas. Konkrečiai skaičiuojant darbo užmokestį ir nustatant koeficientą, turės būti atsižvelgiama į tokius kriterijus: darbuotojo specialybė (specializacija), darbo sudėtingumas. Kalbinti gydymo įstaigų vadovai įsitikinę, kad tokia tvarka reikalinga.
„Manau, kad suvienodinti pastoviąją gydytojų specialistų atlyginimo dalį būtų tikslinga. Kintamąją dalį turėtų sudaryti priimtų pacientų skaičius, darbo stažas, budėjimai ir taip toliau“, – vardijo A. Vitkienė.
Griežtų sankcijų nežada
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, kalbėdamas apie gydymo kokybės gerinimą, ne kartą užsiminė ieškąs būdų, kaip sumažinti keliais etatais dirbančių medikų skaičių. Naujoji ministrė Rimantė Šalaševičiūtė šiuo klausimu nuolankesnė. „Telšių ŽINIOMS“ ji komentavo, kad ministerija sankcijų dėl to nežada imtis, nes nėra įgaliota to daryti. Ministrė sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tik siūlysianti parengti Darbo kodekso arba Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, nustatant pareigą darbuotojams pateikti informaciją darbdaviui apie antraeiles pareigas ir atsakomybę už jos nepateikimą.
R. Šalaševičiūtė pabrėžė, kad vidiniuose teisės aktuose gydymo įstaigoms taip pat bus liepiama griežčiau reikalauti iš darbuotojų, einančių ar besiruošiančių eiti antraeiles pareigas, pateikti informaciją apie pagrindinėje darbovietėje ar kitoje įstaigoje atliekamo darbo pradžią ir pabaigą bei griežčiau kontroliuoti sudaromų darbo grafikų bei žiniaraščių duomenis. Tačiau visa tai – tik rekomendacinio pobūdžio informacija, kuria vadovautis ar ne, kiekvienas galės spręsti atsižvelgdamas į savo poreikius.
Problemų dėl dviejų darbų nemato
Antanas Gudauskas informavo, kad Telšių rajono PSPC yra įdarbinti 125 darbuotojai. 10 iš jų šioje gydymo įstaigoje dirba daugiau negu vienu etatu. Antraeiles pareigas Telšių rajono PSPC turi 6 darbuotojai. Tiek pat jų antraeiles pareigas užima kitose įstaigose.
O iš 459 Regioninės Telšių ligoninės darbuotojų 49 šioje įstaigoje dirba daugiau negu vienu etatu. 33 Regioninės Telšių ligoninės darbuotojai toje pačioje gydymo įstaigoje turi antraeiles pareigas, o 39 papildomai dirba kitose gydymo įstaigose.
Gydymo įstaigų vadovai, paklausti, ar dėl keliose darbovietėse dirbančių medikų nenukenčia gydymo kokybė, ar nereikėtų tokių darbuotojų atžvilgiu imtis kažkokių veiksmų, laikėsi vienos nuomonės: apribojimai teigiamų rezultatų neduos.
„Jokių sankcijų darbuotojams neturi būti taikoma, jei jie nepažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytų darbo laiko normų dirbant pagal kelias darbo sutartis ir neviršija 12 val. darbo laiko per parą. Piliečiams suteikta teisė rinktis. Darbdavio pareiga – suderinti darbo laiką priimant į antraeiles pareigas“, – įsitikinęs A. Gudauskas.