Telšių lopšelio-darželio „Žemaitukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Krasauskienė ir Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Šeputienė neseniai grįžo iš stažuotės pagal „Erasmus+“ mainų programą, vykusios Liepojos mieste Latvijoje. Abi pavaduotojos yra Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Edukologijos magistrantūros studijų programos (Švietimo vadyba) antro kurso studentės. Jos nuolat ieško profesinio augimo galimybių ir tarptautinės patirties, kurią siekia prasmingai perkelti į kasdienę ugdymo praktiką Lietuvoje.
Stažuotė tapo ne tik profesiniu, bet ir asmeniniu patyrimu. Kristiną sujaudino nuoširdus priėmimas ir bendrystės jausmas tarp Latvijos ir Lietuvos švietimo bendruomenių, o Liepoja paliko šiltą įspūdį kaip jaukus, kultūriškai turtingas miestas. Lankantis ugdymo įstaigose buvo jaučiama pagarba valstybės simboliams ir pilietiniam ugdymui, taip pat reikšmingas pokytis – ugdymas vykdomas tik latvių kalba. Didžiausią emocinį atgarsį paliko mokykla socialiai jautriame Karostos rajone. Nepaisant ribotų finansinių išteklių ir dar laukiančios renovacijos, čia matomas stiprus tautiškumo ugdymas, vaikų meninės iniciatyvos ir atkaklios pastangos pritraukti projektines lėšas. Tarptautiniai projektai šioje bendruomenėje tampa realia galimybe vaikams keliauti, pažinti pasaulį ir gauti reikalingas priemones – tai gyvas socialinio teisingumo pavyzdys. Kristinos teigimu, Liepojoje darželiai įvairūs – nuo labiau tradicinių, kur vis dar juntamas „sovietinis“ palikimas, iki modernių, stipriai orientuotų į vaiką ir šeimą. Ypač įkvėpė įstaigos, kuriose aktyviai įtraukiami tėvai, kryptingai plėtojamas socialinis-emocinis ugdymas, o fizinis aktyvumas (net ir per baseino veiklas) integruojamas į kasdienę vaiko raidą. Abi pavaduotojos sutinka, kad didelį įspūdį paliko darželiai, kuriuose daug dėmesio skiriama judėjimui, buvimui lauke, sveikatinimui, vertybėmis grįstam ugdymui ir bendruomenės stiprinimui. „Visose įstaigose mačiau degančias vadovų ir pedagogų akis, aiškią viziją ir tikėjimą tuo, ką daro. Tai dar kartą priminė, kad kokybiškas ugdymas gimsta iš žmonių, santykių ir bendruomenės“, – dalijasi Kristina.
Giedrė taip pat išskyrė Karostos rajono mokyklą. Šią mokyklą lanko vaikai, kurių dalis gyvena be tėvų globos, todėl ugdymo įstaiga tampa ne tik mokymosi, bet ir saugumo bei stabilumo vieta. Čia ypač ryškus komandinio darbo ir specialistų bendradarbiavimo poreikis. Giedrė pastebėjo kiek kitokią nei Lietuvoje švietimo sistemos struktūrą ir vadybinius sprendimus, aiškų pareigybių pasiskirstymo skirtumą: Latvijoje dažniau atskiriamos direktoriaus pavaduotojo ir metodininko funkcijos, o Lietuvoje vienas žmogus neretai atlieka kelis vaidmenis. Tai keičia atsakomybių pasidalijimą, sprendimų priėmimo procesus ir pedagogų vaidmenį kasdienėje praktikoje. Ikimokyklinėse įstaigose Giedrę nustebino specializuotos tiflopedagoginės ir logopedinės grupės, leidžiančios vaikams ankstyvame amžiuje gauti reikalingą pagalbą, kartu išliekant bendroje ugdymo sistemoje. Bendrojo ugdymo mokyklose ji išskyrė iššūkius, susijusius su perėjimu prie ugdymo tik valstybine kalba, tačiau kartu pamatė ir stiprybes: patyriminį mokymąsi, projektinę veiklą, mokinių įtraukimą bei realiai veikiančius savivaldaus mokymosi modelius.
Abi pavaduotojos sutaria, kad nė viena sistema nėra tobula – tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje esama stiprių pusių ir iššūkių. Tačiau būtent tarptautinis dialogas leidžia perimti gerąsias praktikas ir kurti vaikui palankesnę švietimo aplinką. „Parsivežėme pilnas galvas idėjų – nuo bendrų iniciatyvų su Liepojos ikimokyklinėmis įstaigomis iki patirčių pristatymo kolegoms ir naujų projektų kūrimo. Ši stažuotė sustiprino mūsų profesinę motyvaciją ir vadybines kompetencijas“, – sako Kristina ir Giedrė. Už galimybę dalyvauti stažuotėje pavaduotojos dėkingos mobilumo veiklas kuravusioms Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos dėstytojoms – prof. dr. Daivai Malinauskienei ir doc. dr. Jurgitai Lenkauskaitei. Ypatinga padėka skiriama prof. dr. Pavels Jurs – Vilniaus universiteto dėstytojui, „Dzintars“ mokyklos Liepojoje direktoriui, kurio iniciatyva buvo sukurta galimybė šiai tarptautinei praktikai ir prasmingam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Latvijos ugdymo įstaigų, juk būtent tarptautinės patirtys tampa tiltais, jungiančiais bendruomenes, o kryptingas švietimo lyderių augimas – investicija į vaikų ateitį.
